Warning: Illegal string offset 'et_fullwidthpage' in /home/drbalt/domains/balticasia.lt/public_html/wp-content/themes/balticasia/page-authors.php on line 9 Komanda | BalticAsia
Susidomėjimas Azija prasidėjo nuo aistros japonų animacijai. Dar būdamas mokykloje, įstojau į pirmąjį Lietuvoje anime gerbėjų klubą "OtakuDo". Interneto priešaušrio laikais kiekviena piratinė kasetė buvo aukso vertės, todėl puikiai suprantu bendraminčių subūrimo ir dalinimosi informacija svarbą. Šiuo metu studijuoju Vilniaus universitete, Šiuolaikinių Azijos studijų magistro programoje. Labiausiai domiuosi Japonija, bet neaplenkiu ir kitų Azijos šalių. Interesų sritys - populiarioji kultūra, istorija, tarptautiniai santykiai.
Azijos šalimis susidomėjo dar mokyklos laikais, o dabar, jau baigus Rytų Azijos regiono studijas, toliau intensyviai gilinasi į Japonijos istoriją, kultūrą, politiką bei visuomenės struktūrą.
Gimęs Klaipėdoje, Audrius yra VDU Energijos ir aplinkos magistro studentas ir poliglotas. Specialybinės domėjimosi sritys - darnusis vystymasis, atsinaujinantys energijos šaltiniai, pasaulinės energetikos tendencijos. Nuo mokyklos laikų domino Rytų Azijos kultūros, visuomenės ir kalbos. Beveik metus praleido Japonijoje, kur gilino japonų kalbos žinias, ėmėsi korėjiečių ir pamilo okinavų kalbą. XXI a. - informacijos amžius, tad džiugu sukauptomis žiniomis dalintis su gerbiamais BalticAsia skaitytojais.
Mados ir gyvenimo būdo skaitmeninės rinkodaros analitikė, gyvenanti Tokijuje. Baigusi San Francisko universitetą, dirbo žurnale „ELLE DECOR Japan“ ir organizavo viešųjų ryšių renginius.
2008 metais Tokijuje įgijo kino magistro laipsnį. 2013 metais nusprendė įstoti į trečiąjį savo gyvenime universitetą ir studijuoti privalomojo mokslo studijų programoje. Labai mėgsta Taivano filmus ir žavisi kino režisieriais Hou Hsiao ir Edwardu Yangu.
Vaikystėje atsiradęs noras pažinti ir suprasti šį pasaulį greitai atvedė prie Rytų religijų. Tačiau galima sentimentaliai pasakyti, kad tik senųjų dzen meistrų eilėraščiai galiausiai atvėrė šiuos nesibaigiančio pažinimo vartus. Taip tad ir liko – pasaulis visomis savo formomis pažįstamas pirmiausia per dzeną. Bendras susidomėjimas Azijos kultūromis stiprėjo, plėtėsi ir po istorijos bakalauro paskatino stoti į Vilniaus Universiteto Šiuolaikinių Azijos studijų magistro programą. Daugiausiai tyrinėta Lietuvos bei Japonijos ir Kinijos politiniai, kultūriniai praeities ryšiai bei budizmo recepcija Lietuvoje.
Pašėlusi meilė kinų kalbai ir kultūrai nuvedė į kinų kalbos studijas, o neužilgo universitetą Anglijoje pakeitė universitetas Kinijoje. Taip prasidėjo jos nesibaigianti kelionė po rytų Azijos istoriją, kultūrą, politiką, ekonomiką ir kalbas.
Studijų metais išmaišęs Japoniją ir Taivaną, savo pomėgį technologijoms, Azijos kalboms ir kultūrai dažnai išreiškia ironiškuose ir linksmuose „informatiko“ straipsniuose.
Viskas prasidėjo nuo avantiūros vienai pakeliauti po Japoniją, o pasibaigė rimtais įsipareigojimais Rytų Azijos studijoms Vokietijoje ir jau ketverius metus trunkančiais profesiniais ryšiais su japonais (2016).
Metus laiko studijavęs Japonijoje, Osakoje, įvaldęs Kansai-ben dialektą ir taip pat pakeliavęs po Kiniją. Domisi istorija, šiuolaikine Azijos kultūra ir pačinko.
Norėdama gerai suprasti kinų kalbą ir kultūrą, Lina Šanchajuje kiniškai mokėsi, kiniškai dirbo ir kiniškai gyveno nuo 2009-ųjų. Šiuo metu ji stengiasi užbaigti magistro studijas Šanchajaus Fudan universitete.
Milda – metus Japonijoje studijavusi ir aplinkines Azijos šalis aplankiusi japonologė, besidominti tiek tradicine Rytų kultūra, tiek keisčiausiomis jos apraiškomis.
Tolimaisiais rytais susidomėjau studijuodamas istoriją Vilniaus Universitete. Nuo to laiko tai tapo daugiau nei hobis ir šiuo metu esu ketvirto kurso japonologijos studentas Vilniaus Universiteto Orientalistiko centre. Iš pradžių labiausiai domino Japonijos istorija, ypatingai Meidži laikotarpis, vėliau interesų laukas plėtėsi ir apėmė Japonijos geopolitiką ir bei jos klasikinę ir šiuolaikinę filosofiją.
Lietuvių ir anglų kalbų redaktorė ir vertėja. Vienerius metus studijavo Tokijo ICU universitete, kur pramoko japonų kalbos ir sužinojo daug bendravimo su japonais subtilybių.
Japonologė su neįtikėtinai plačiu interesų spektru, nuo Indonezijos demokratizacijos politikos iki Okazaki fragmentų genetikoje. Turi šventą įsitikinimą, kad į viską reikia žiūrėti kontekste, ir gali kalbėti apie tai valandų valandas. Bent keturiomis kalbomis. Jeigu labai pasistengs, tai gal net šešiomis.
Japonologė, baigė lyginamųjų Azijos studijų programą Vilniaus universitete, metus laiko, pagal Japonijos vyriausybės programą, studijavo Japonijoje, Tohoku universitete. Baigusi studijas bendradarbiauja su Vilniuje įsikūrusiais „Japonų kultūros namais“, veda japonų kalbos paskaitas, dirba vertėja, prisideda prie su Japonija susijusių projektų įgyvendinimo. Domisi bakumatsu laikotarpio istorija, nepriklausomu Azijos kinu, Tohoku regiono kultūra.
Studijuodama japonologiją Lietuvoje įsimylėjo Osaką, jos žmones bei žavųjį Osakos dialektą. Šiuo metu tęsia mokslus Osakos universiteto magistratūroje. Domisi Japonijos šiuolaikine kultūra, gyvenimo būdu, visuomenės raidos tendencijomis bei jaunimo mada.
Vilnietis, nekaltą mokyklinį flirtą su anime ir manga pavertęs Šiuolaikinės Azijos studijomis Vilniaus universitete, siūlantis analitišką žvilgsnį į visus Japonijos populiariosios kultūros aspektus.
Korėjiečių kalbos vertėja ir žurnalistė. Laisvalaikiu išmokusi kalbą, išvyko į Pietų Korėją pagilinti žinių apie Rytų Aziją, korėjiečių kalbą bei psichologiją. Grįžusi mėgsta pasidalinti žiniomis apie tai, kuo kvėpuoja kitas pasaulio kraštas.
Esu klaipėdietė japonų kultūros entuziastė. Susižavėjimas Japonija dega manyje jau ilgus metus. Paauglystėje buvau aktyvi japonų animacijos forumo narė, kuriame dalindavausi straipsniais ir apžvalgomis apie anime bei tradicinės ir šiuolaikinės japonų kultūros aspektus. Pačioje šalyje teko pabuvoti du kartus. Su mainų programa keturis mėnesius studijavau Kioto universitete, o šiuo metu savarankiškai stengiuosi tęsti japonų kalbos pagrindų mokymąsi. Taip pat Klaipėdoje prisidedu prie japonų kultūros platinimo I.Simonaitytės bibliotekos „Keliaujanti Biblioteka“ projekte.
Japonologė, medijų antropologijos magistrė. 2008 metais, jaunatvinių kitoniškumo paieškų vedama, atsidūriau VU OC japonologijos programoje. Po to sekė beprotiškai įdomi studijų tąsa Vokietijos, Japonijos ir Didžiosios Britanijos universitetuose, papildžiusi žinias apie Japonijos visuomenės raidą, socialines problemas, vidaus ir užsienio politikos niuansus, žiniasklaidos veiklos principus ir populiariąją kultūrą (su lengvu futurologijos prieskoniu). Pertraukos tarp studijų metu dirbau su Japonijos interjero dizaino ir tekstilės rinkų verslo klientais.
Gimusi Kijeve, Ukrainoje, Sofija yra žurnalistė ir skaitmeninė prekybininkė, daugiau nei 5 metus gyvenusi Bankoke, Tailande, daugiausia dirbusi tarptautinėse kompanijose rinkodaros pranešėja. Keliavusi darbo tikslais ir savo malonumui, Sofija yra sukaupusi daug žinių apie Pietryčių Aziją, įskaitant Tailandą, Malaiziją, Indoneziją, Singapūrą ir Honkongą. Nors ir sugrįžusi į Europą, Sofija dalelę savo širdies paliko Pietryčių Azijoje, todėl su malonumu su visais besiklausančiais dalinasi informacija apie šią kerinčią pasaulio kertelę – nuo politikos ir religijos iki maisto bei populiariosios kultūros.
2012 metais įstojęs į Vasedos universitetą Tokijuje, tapo „Chiune Bridging Project“ klubo nariu. Šis klubas užsiima įvairia veikla, skirta populiarinti Čijunės Sugiharos nuopelnus. Yasufumi domėjosi Č. Sugiharos istorija ir holokaustu, lankė su tuo susijusias vietas, atliko praktiką Sugiharos namuose Kaune. Nuo 2012 metų Lietuvoje lankėsi keturis kartus. 2015 m. rugsėjį pradėjo studijuoti Vilniaus universiteto komunikacijos fakultete. Jį traukia Lietuviška atmosfera.
