Nestandartinė Japonijos premjero Šindzo Abės kalba papiktino kaimynes

AbeRugpjūčio 15 diena žymi svarbią datą pasaulio istorijoje. 1945 m. šią dieną Japonija paskelbė kapituliuojanti Antrajame pasauliniame kare, taip užbaigdama Ramiojo vandenyno regione vykusius karinius veiksmus. Šiais metais minima 70 metų šio įvykio sukaktis yra reikšmingas įvykis regione. Po 1995 Tomiiči Murajamos (Tomiichi Murayama), tuometinio Japonijos ministro pirmininko, padaryto pranešimo, kuriame buvo išreikštas „nuoširdus atsiprašymas“ dėl „kolonijinio valdymo ir agresijos“, tokią pat poziciją išreiškė ir Džiuničiro Koidzumi (Junichiro Koizumi) 2005 metais. Galima teigti, jog Japonijos vyriausybės vadovų pranešimai kas 10 metų jau turi nusistovėjusią kryptį. Rugpjūčio 14 d. Šindzo Abe (Shinzo Abe), dabartinis Japonijos ministras pirmininkas, taip pat padarė oficialų pranešimą Antrojo pasaulinio karo metinių proga. Kokie buvo pranešimo lūkesčiai, kokią poziciją išsakė Abe ir ką tai reiškia regioniniam bendradarbiavimui?

Žvelgiant į diskusijas iki pasirodant pranešimui, Japonijos kaimynės reiškė lūkesčius dėl galimų atsiprašymų ir Murajamos pareiškimo tradicijos išlaikymo: Kinijos Liaudies respublikos Užsienio reikalų ministerijos pranešime teigiama, jog iš Abės tikimasi, kad bus „pateikta aiški ir teisinga žinia apie karo priežastis ir atsakomybę dėl jo“.

Pamažu kylant ažiotažui dėl būsimos Abės kalbos, po truputį buvo viešinamos turinio detalės ir būsimų raktinių žodžių pavartojimas. „Apgailestavimas“, „agresija“, „nuoširdus gailestis“, „kolonijinė valdžia“ – šie terminai, atsidūrę tekste, turėtų patenkinti tiek Japonijos kaimynes, tiek Jungtines Valstijas, kurių vyriausybė išreiškė reikalavimą galiausiai išspręsti vis dar aktualias karo laikų problemas regione. Tačiau nebuvo nurodoma, kokiame kontekste šie terminai bus pavartoti, o tai yra ypatingai svarbu jautriai į Japonijos veiksmus reaguojančioms Pietų Korėjai bei Kinijai.

Likus dviem savaitėms iki pranešimo, vyriausybės specialistų grupė nurodė, kaip turėtų būti išreikšta pozicija dėl Japonijos veiksmų regione, tačiau ne visos rekomendacijos atsispindėjo galutiniame tekste.

Pranešimo tekste išties buvo įtraukti minėtieji raktiniai žodžiai, tačiau jų pavartojimas buvo leido Abei išvengti naujų atsiprašymų: „Incidentas, agresija, karas – mes daugiau niekada nesiimsime jokių tarptautinių konfliktų sprendimo priemonių, pasireikšiančių grėsmę keliančiomis formomis ar jėgos panaudojimu“; „Mes atsisakysime kolonijinio valdymo amžiams ir gerbsime visų tautų apsisprendimo teisę visame pasaulyje“; „Japonija ne kartą išreiškė nuoširdų gailestį ir širdingus atsiprašymus už savo veiksmus karo metu“. Tačiau buvo paminėta, jog „Negalime leisti, kad mūsų vaikai, anūkai ir ateinančios kartos, neturinčios nieko bendro su karu, būtų užprogramuotos apgailestavimui“.

Toks žaidimas terminais neliko nepastebėtas Pietų Korėjos ir Kinijos spaudos. Oficiali Kinijos žiniasklaidos agentūra Xinhua apkaltino Abę išsisukinėjant nuo tiesmuko atsiprašymo. Esą, taip buvo daroma siekiant nesupykdyti savo konservatyviojo elektorato tuo pat metu bandant nesugadinti esamų Tokijo ir Pekino santykių.

Pietų Korėjos žiniasklaidos agentūra Yonhap atkreipė dėmesį, jog Abe neišreiškė jokių naujų apgailestavimų. Ir, dėl minėto žaidimo terminais, Abė iš esmės nukrypo nuo Murajamos pareiškimo, kuris yra laikomas pavyzdiniu.

Pastebėtina, kad nebuvo sukonkretinta ir ‚Paguodos moterų‘ problematika. Šis akibrokštas gali paaštrinti abiejų šalių santykius, kadangi didžioji dalis ‚Paguodos moterų‘ buvo būtent šios šalies kilmės. Ši problema buvo įvardinta kaip „ypatingas moterų garbės bei orumo pažeidimas“.

Bendrai, didesnis dėmesys buvo skirtas būtent Kinijos pusės akcentavimui. Akivaizdus įrodymas – tekste tik kartą pavartotas terminas „Korėja“, bendrame žodžių junginyje su Kinija, Taivanu, Filipinais, Indonezija. Tuo tarpu „Kinija (kinai)“ tekste figūruoja keturis kartus, Mandžiūrijos incidento įvardijimas būtų penktas atvejis.

Ar tai nurodo esamas regioninio bendradarbiavimo tendencijas? Gali būti, tačiau yra manančių, jog tekste nebuvo praleista proga netiesiogiai įgelti Kinijai pasakant, jog Japonija yra „laisva, demokratiška ir įstatymo viršenybę gerbianti šalis“. Žinant pranešimo kontekstą, šitas Abės pastebėjimas gali būti tiesiogiai siejamas būtent su Kinija ir jos pastaraisiais veiksmais Pietų ir Rytų Kinijos jūrose.

 

Straipsnio autorius: Arvydas Kumpis

Autorius: Arvydas Kumpis

Azijos šalimis susidomėjo dar mokyklos laikais, o dabar, jau baigus Rytų Azijos regiono studijas, toliau intensyviai gilinasi į Japonijos istoriją, kultūrą, politiką bei visuomenės struktūrą.

Pasidalink šiuo straipsniu