Neramumai Honkonge
Honkongas – plačias autonomines teises turinti Kinijos teritorija. Iki 1997 m. ji priklausė Didžiajai Britanijai ir tai stipriai paveikė Honkongo kaip miesto raidą, gyventojų mąstyseną, identitetą. Tai akivaizdu ir iš pastarųjų dienų įvykių, kai po truputį ima įsibėgėti vadinamoji „Skėčių revoliucija“ už demokratinius Honkongo savivaldos rinkimus. Kas įplieskė šiuos protestus?
Kas nutiko iki šiol?
Proistorė ne tokia sena, kaip galima pagalvoti. Pirmieji nepasitenkinimo ženklai dėl esamos situacijos buvo pastebimi šių metų viduryje, kai birželio 20–29 dienomis organizacija „Occupy Central“ surengė neoficialų referendumą dėl politinių reformų. Per balsavimo laikotarpį buvo gauti 792 808 biuleteniai, kas sudaro penktadalį balso teisę turinčių asmenų, ir tai reiškia, jog visuomenės palaikymas buvo santykinai stiprus. Po kelių dienų, liepos 1 d. (1997 m. liepos 1 d. Honkongas buvo grąžintas Kinijai) Honkonge prasidėjo protestai, kurie tuo metu buvo masiškiausi per pastarąjį dešimtmetį. Kitas žingsnis buvo žengtas visai neseniai – rugsėjo 22 d. prasidėjo savaitę trukęs studentų boikotas, pirmą dieną sutraukęs apie 13 000 studentų, o likusią savaitę aktyvistai rengė paskaitas miesto centriniame parke. Tuo pat metu jau buvo suplanuota spalio 1 d. vyksianti masinė protesto akcija.
Visi šie protestai įsižiebė dėl paprastos priežasties – Honkongui neleista išsirinkti savo norimo valdytojo. Nuspręsta, jog nuo 2017 m. Centrinė Kinijos valdžia suteikia galimybę šiam administraciniam padaliniui išsirinkti valdytoją iš atrinktų kandidatų. Atranka vykdoma Pekinui pavaldaus komiteto, kuris turėtų veikti pagal Pekino nubrėžtas politikos gaires. Honkongo protestuotojų nuomone, tai yra demokratijos imitavimas ir šių nutarimų norima nepaisyti. Pirmas žingsnis į pokyčius būtų dabartinio Honkongo valdytojo Chun-ying Leungo atsistatydinimas.
„Skėčių revoliucijos“ simboliai
Toks pavadinimas šiai demonstracijai buvo suteiktas dėl paprasčiausių skėčių, kaip apsaugos nuo ašarinių dujų, naudojimo. Ašarinės dujos jau buvo panaudotos sekmadienio (rugsėjo 30 d.) susibūrimų metu, tad nuo jų stengiamasi apsisaugoti ir kitomis priemonėmis – plaukimo akiniais, polietileniniais lietpalčiais, taip pat naudojant vyniojamąją plėvelę. Taipogi, skėčiai gali būti ir yra naudojami kaip papildomas plotas pateikti savo žinią, savo informaciją. Pastaroji neretai yra koduojama skaičiais, tokiais kaip 689, 926, 8964. 689 čia reiškia balsų skaičių, kurį surinko dabartinis Honkongo valdytojas Chun-ying Leungas rinkimų komiteto balsavimo metu. 926 simbolizuoja 2014 rugsėjo 26 d. – dieną, kai prasidėjo studentų neramumai, o 8964 yra nuoroda į Tiananmenio įvykius.
Protestuotojus taip pat galima atskirti iš juodos spalvos marškinėlių, simbolizuojančių tuos pačius Tiananmenio įvykius ir atspindinčių „liūdesį ir tamsą“ dėl prievartos naudojimo prieš taikius demonstrantus. Neretai protestantai išsiskiria geltonomis juostelėmis. Jos gali būti kaip aksesuaras ant rankos riešo, jas galima rišti ant turėklų, skersinių ar kitų matomų vietų; taip pat neretai geltonos juostelės naudojamos ir virtualiai – socialiniuose tinkluose. Geltona juostelė yra balsavimo teisės simbolis, dažniausiai siejamas su moterų balsavimu.
Spalio 1 d. yra simbolinė data, nacionalinė šventė visoje Kinijoje, nes 1949 m. spalio 1 d. buvo oficialiai įkurta Kinijos liaudies respublika. Renkantis šią datą protestui buvo gana stipriai rizikuojama, nes šventinių renginių pačioje Kinijoje nebūtų įmanoma nustelbti, tačiau tarptautiniu lygmeniu dėmesys tikrai buvo atkreiptas. Šalies lygyje oficialioji žiniasklaida vykstančius neramumus sėkmingai slepia naudodamasi galingais cenzūravimo įrankiais. Jų dėka visuomenė informuojama tik apie tai, kas paranku centrinei valdžiai ir Honkongo įvykiai į tai neįeina.
Protestuotojų kasdienybė
Susirinkusiems į „Skėčių revoliuciją“ pirmiausia trukdo ką tik minėtas žiniasklaidos ribojimas. Apribota ne tik tradicinė – popierinė – informacijos sklaida. Interneto naudojimas taip pat yra paliestas cenzūros, prieš keletą dienų panaikinta galimybė naudotis „Instagram“ programėle, taip pat pastebimi mobiliojo ryšio sutrikimai. Pastarieji gali iškilti dėl itin didelės tinklų apkrovos, atsirandančios dėl didelio vartotojų skaičiaus vienoje konkrečioje vietoje. Tačiau tai kol kas nekelia daug problemų protestuotojams. Turėdami vieną pažangiausių mobiliųjų tinklų pasaulyje ir automatines mobiliųjų įrenginių baterijų pakrovimo stoteles, susirinkusieji ir juos palaikantys gali itin operatyviai reaguoti į kintančią situaciją. Be kita ko, tarp protestuotojų labai populiari tapo programėlė „FireChat“, kuri leidžia vartotojams siųsti ir gauti žinutes be WiFi ar telefono mobiliojo interneto ryšio.
Galima manyti, jog protesto akcija yra labai civilizuota ir taip bandoma paneigti panašių akcijų stereotipą, kur renkasi masės žmonių, atsinešančių ir po savęs paliekančių netvarką bei sumaištį. „Skėčių revoliucijos“ dalyviai ne tik nekelia sumaišties, tačiau ir iškart surūšiuoja visas turimas atliekas.
Atgarsiai užsienyje
Įvykiai Honkonge neliko be atgarsio Rytų Azijos regione. Kaip buvo galima manyti, didelės palaikymo akcijos rengiamos Taivane, kur tūkstančiai protestuotojų renkasi gatvėse, nešdamiesi su savimi plakatus bei skėčius. Dalis Taivane susirinkusių studentų yra Honkongo gyventojai, studijuojantys šioje šalyje, tačiau tarp jų galima rasti ir tokių asmenybių kaip Wu’er Kaixi. Jis yra vienas ieškomiausių Tiananmenio įvykių dalyvių ir studentų lyderių, pabėgęs į Taivaną iškart po kruvinų įvykių 1989 m. Mažesnio masto susirinkimas užfiksuotas ir Singapūre, kur maždaug 80 žmonių išreiškė solidarumą su Honkongo „Skėčių revoliucijos“ dalyviais. Bendrai susirūpinimą jau išreiškė Europos lyderiai, Japonija, JAV.
Kas toliau?
Situacijos baigtys galimos kelios ir tai priklauso nuo abiejų pusių. Pirmiausia, jei protestuotojų reikalavimas atsistatydinti Chun-ying Leungui bus patenkintas, tikėtinas taikus išsiskirstymas. Tačiau vargu ar toks valdžios žingsnis galimas. Pirmiausia, ultimatumo laikui besibaigiant Chun-ying Leungas pasirodė per televiziją ir pareiškė nesitrauksiąs. Valdytojo atsistatydinimas būtų vertinamas kaip žmonių pergalė ir valdžios silpnumas, demokratijos viršenybė prieš dabartinį režimą. Dar šių metų birželį oficialioje ataskaitoje Pekinas skelbė, jog kalbant apie modelį „viena šalis, dvi sistemos“ kai kurių žmonių supratimas yra „sumišęs ir iškreiptas“ ir jog Honkongas turi „plačią, o ne pilną autonomiją“. Tad galimi kiti tolimesnės eigos variantai – tarp protestuotojų sklinda ketinimai užiminėti valdžios pastatus, jei jų reikalavimai nebus patenkinti. Tačiau šis grasinimas neatrodo įtikinamas, juolab jog pati protesto idėja nuo pat pradžių suprantama kaip pasyvi/gynybinė (turint omeny skėčius kaip apsaugos, o ne kaip puolimo simbolius). Taip pat svarbus akcentas yra ir miesto nenuniokojimas. Jei įvykiai pakryps agresyvumo linkme, neišvengiamas jėgos struktūrų įsijungimas, kas garantuoja materialinius nuostolius aplinkai. Manytina, jog prie agresyvių veiksmų neprisidės pasyvaus protesto šalininkai, tačiau jų proporcijos nėra žinomos.
Per protestuotojų minią veržiasi policijos pajėgos
Laikas po ultimatumo pabaigos aiškiai parodė, jog ketinimai užimti valdžios pastatus tebuvo tuščios šnekos. Valdžia savo ruožtu demonstruoja savo žodžių tvirtumą. Jėgos struktūrų panaudojimas, kai, esą sunkiai susirgusį pareigūną reikėjo perduoti gydytojams, atskleidė, jog protestuotojai nėra pasirengę priešintis fizinei jėgai.
Tikėtina šios situacijos baigtis yra tam tikros nuolaidos iš centrinės valdžios pusės, kurios bent jau laikinai padėtų išsklaidyti susirinkusią minią arba sutramdyti revoliucines idėjas protestuotojų tarpe. Dabartinė Honkongo taktika akivaizdžiai yra laukimas, delsimas ir vylimasis, jog atskiro asmens paskyrimas derėtis su protestuotojais sumažins aktyvistų skaičių bei revoliucinių idėjų sklaidą. Gali būti, jog sporadiškas jėgos panaudojimas dar labiau paspartins situacijos išsisprendimą, nebent protestuotojai perorganizuotų savo veiklą ir imtųsi konkretesnių veiksmų, galinčių bent kiek labiau patvirtinti jų ketinimų rimtumą.
Pagal BBC, CNN, BNS, Japan Times informaciją parengė Arvydas Kumpis
Redagavo: Monika Dvirnaitė
