Japonijos-Lietuvos draugystės asociacija (JALFA) iš Tokijo ir bičiuliai iš Lietuvos kviečia
kauniečius bei miesto svečius į lapkričio 3-4 dienomis Kauno dramos teatre vyksiančius
labdaros koncertus. Dviejų tautų menininkų programas bus galima stebėti nemokamai, o
kartu ir atlikti gerą darbą – paaukoti labdaros ir paramos fondui „Rugutė“ bei Japonijos
žmonėms, nukentėjusiems nuo didžiojo cunamio.
Artėjant Lietuvos-Japonijos labdaros koncertams kalbėjomės su jų meno vadovu, Japonijos-Lietuvos
draugystės asociacijos (JALFA) sekretoriumi p. Hisayauki Sakamizu.
Kaip Jūsų gyvenime atsirado Lietuva ir lietuviai?
Per Čiunę Sugiharą (Chiune Sugihara – japonų diplomatas, Antrojo pasaulinio karo metais
dirbęs Kaune ir išgelbėjęs tūkstančius žydų – V.R.). Apie jį sužinojau savo draugų, Waseda
universiteto absolventų, dėka. Jie suformavo Č. Sugiharos studijų grupę, užmezgė ryšius su
Sugihara šeima Japonijoje, buvo išleistos keletas knygų, susijusių su Čiunės istorija.
Kas Jums labiausiai patinka ir/ar nepatinka mūsų šalyje?
Sunkus klausimas… Jaučiu, kad esate kelyje į savo socipolitinės sistemos modernizavimą ir
atsiskyrimą nuo istoriškai susiklosčiusio Rusijos gyvenimo būdo.
Kol kas neturiu blogos patirties – bendraujant su draugais lietuviais man nekyla jokių
sunkumų. Tačiau kartais jaučiu, kad jūs galėtumėte būti aktyvesni ar net agresyvesni
siekdami savo tikslų. Atrodo, jog esate labai atsargūs ir kuklūs žmonės, kurie renkasi verčiau
patylėti, nei išsakyti skirtingas mintis ar nuomones.
Kaip įsitraukėte į Japonijos- Lietuvos draugystės asociacijos veiklą?
Į asociacijos veiklą buvau įtrauktas 2000-aisiais metais, kuomet jie reorganizavosi, o aš
galvojau apie pasitraukimą iš aktyvaus verslo ir išėjimą į pensiją. Japonijos-Lietuvos
draugystės asociacijai tuo metu vadovavo p. Seiichi Mizuno iš garsiosios kompanijos
„Groupe Saison“. Aš buvau paskirtas asociacijos tarybos nariu. Tuo metu ėjau generalinio
direktoriaus pareigas „Jaguar Tokyo“ kompanijoje ir turėjau verslo ryšių su šeima,
pristačiusia M. K. Čiurlionį Japonijai (Saison meno muziejuje Tokijuj 1992 m.) bei
finansavusia pirmosios operos apie Čiunę Sugiharą pastatymą (ją parašė Seiji Tsutsumi –
kūrybinis slapyvardis – Takashi Tsujii, o šios operos premjera Japonijoje įvyko 2006 m.
vasarį H.S.). Visa tai buvo mano šviesios atminties draugo Seiji iniciatyvos.
Japonijos-Lietuvos draugystės asociacijos nariai yra labai aktyvūs naudodami savo
profesionalumą bei didindami draugiškus ryšius tam tikroje, savo interesų srityje. Mano sritis
– kultūra. Kadangi ilgus metus mano hobis buvo dainavimas choruose bei dirigavimas jiems,
dabar aktyviai dirbu, kad suartinčiau Japonijos ir Lietuvos chorus bei padėčiau gimti
ilgalaikei draugystei ir ryšiams tarp abiejų šalių dainininkų.
Beje, mes esame tie žmonės, kurie 2001 metais pasodino 200 sakurų Č. Sugiharos parke
Vilniuje.
Kaune vyksiančių koncertų metu surinktos aukos bus skirtos ne tik nuo cunamio
nukentėjusiems Japonijos žmonėms, bet ir labdaros bei paramos fondui “Rugutė”.
Kaip prasidėjo ši graži, ilgametė tradicija padėti onkologinėmis ligomis sergantiems
Lietuvos vaikams?
Tai įvyko po mūsų asociacijos reorganizacijos. Tuometinė Lietuvos ambasados Japonijoje
darbuotoja Lina Žukauskaitė pakvietė ir pristatė Lietuvos vaikų, sergančių onkologinėmis
ligomis, situaciją. Būtent L.Žukauskaitės inciatyva nuo to laiko ir pradėjome remti „Rugutės“
fondą – mūsų draugystė tęsiasi jau virš 10 metų.
Beje, Č. Sugiharos trečiasis sūnus Haruki, gimęs Kaune, mirė nuo vėžio būdamas 7-erių po
to, kai šeima grįžo iš Europos į Japoniją…
Lapkričio 3-4 d. d. koncertai – jau ne pirmieji Jūsų organizuojami labdaros renginiai
Lietuvoje. Kuo ypatingi šie koncertai?
Mes jau esame priėmę daugybę Lietuvos chorinių kolektyvų Japonijoje bei padėjome išsiųsti
daug japonų chorų į Lietuvą. Kiek leidžia situacija, koncertus organizuojame labdaros
principu su tam tikru tikslu – tiems, kam reikalinga pagalba. Tradiciškai šie kultūriniai
renginiai vykdavo Vilniuje – Nacionaliniame dramos teatre arba Vilniaus universitete. Prieš
dvejus metus ten vyko operos apie Č. Sugiharą („Sempo Sugihara. Vilties sakuros“ – V.R.)
pasaulinė premjera, ir lėšos buvo skirtos labdaros ir paramos fondui „Rugutė“. Pernai
labdaros koncerte „Rugutei“ dalyvavo du japonų ir trys lietuvių chorai.
Šįmet pirmąsyk surengti „Rugutei“ skirto labdaros koncerto atvykstame į Kauną. Labai
jaudinamės, nes Kaunas tikrai yra Lietuvos kultūros centras, be to, būtent čia karo metais
veikė Č. Sugiharos vadovaujamas Japonijos konsulatas.
Iš Lietuvos pusės chorų koncerte dalyvaus puikiai kauniečiams pažįstami kolektyvai –
vaikų ir jaunimo choras „Varpelis“, „Cantate Domino“ bei VDU mišrūs chorai. Gal
galite trumpai pristatyti iš Japonijos atvyksiančius moterų ansamblius, kurių
pasirodymą taip pat matysime lapkričio 4 dieną?
Pirmasis ansamblis „Coro Fantasia“ – tai devynios dainininkės, vargonininkas ir dirigentas.
Šis moterų kolektyvas yra labai garsus Japonijoje. Jis atliks japoniškus katalikų bažnyčios
himnus, sukurtus kompozitoriaus Saburo Takada, o taip pat – keletą Jūsų liaudiškų dainų
lietuvių kalba.
Antrasis kolektyvas – „Iwaki Memorial Ladies Ensemble“ iš Iwaki miesto, kuris smarkiai
nukentėjo nuo žemės drebėjimo ir cunamio prieš 6 metus ir vis dar bando atsigauti po
katastrofos. Dėvėdami japonų tautinius drabužius, dešimt dainininkių, pianistas ir dirigentas
savo pasirodymu norės padėkoti Lietuvos žmonėms už suteiktą paramą.
Interviu autorė: Vaiva Ragauskaitė
Nuotrauos: iš „Rugutės“ archyvo.
