JTO generalinis sekretorius Ban Ki-moon lankėsi VDU

Lapkričio 16-18 dienos žymi svarbų įvykį Lietuvos diplomatijos istorijoje. Šiomis dienomis čia lankėsi Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) generalinis sekretorius Ban Ki-moon. Įvykis istorinis, nes tai buvo pirmasis apskritai JTO generalinio sekretoriaus vizitas Lietuvoje. Galima sakyti, kad vizitą lėmė įvairios aplinkybės – Lietuva neseniai dvejų metų kadencijai (2014-2015) buvo išrinkta nenuolatine JTO Saugumo Tarybos nare, taip pat mūsų šalis šiuo metu pirmininkauja Europos Sąjungos Tarybai.

Be kitų svarbių susitikimų Lietuvoje, Ban Ki-moon apsilankė ir Vytauto Didžiojo Universitete (VDU), kuriame buvo apdovanotas politikos mokslų garbės daktaro regalijomis už nuopelnus viešojoje diplomatijoje. Po inauguracijos naujasis garbės daktaras perskaitė viešą paskaitą visiems susirinkusiems. Pašmaikštavęs apie „galimai nesugadintą sekmadienio popietę“ ir apie „nuolatos (net sekmadieniais) dirbančius Lietuvos žmones bei studentus“ J. E. generalinis sekretorius prakalbo apie rimtesnius dalykus. Kalboje buvo akcentuoti keletas dabarties pasaulio iššūkių. Bendriausia prasme, dėmesio taškas yra globalūs pokyčiai politikoje. Konkrečiau kalbant, Ban Ki-moon išskyrė šiuos aspektus: pirmas – ginti pasaulio silpnuosius. Didžia dalimi tai yra karo pabėgėliai, kurių skaičius vien Sirijos įvykių metu išaugo dar beveik 2 milijonais. Šie skaičiai yra didžiuliai ir besitęsiantys konfliktai lemia jų nesibaigiantį augimą. Kitas iššūkis – tvaraus ateities vystymosi modelio kūrimas, atsižvelgiant į dabartines aktualijas, o trečias punktas – klimato kaita. Prie to pridėtinos ir stichinės nelaimės, ypač atkreiptas dėmesys į Filipinuose neseniai praūžusį taifūną.

Išties, JTO generalinio sekretoriaus kalba aiškiai parodė visus JTO politikos prioritetus ir kažko išskirtinio išgirsti nepavyko. Tačiau smagu buvo sužinoti, jog J. E. Ban Ki-moon yra skaitęs Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino laiškus, kviečiančius europiečius į Vilnių. Juos prilyginus tolerancijos ir globalizacijos apraiškoms, buvo nurodytos sąsajos su dabarties Lietuva, kur lygios galimybės visiems yra užtikrinamos žmogaus teisių bei įstatymo viršenybės buvimu.

Išoriškai, Ban Ki-moon vizitas neapsiėjo ir be kontroversijų. Pastebėtina, jog aplankytas tik vienas Lietuvos universitetas – VDU. Klaustume, kodėl ne kuris nors kitas universitetas? Gali būti, jog pirmenybė suteikta dėl 25-ųjų universiteto atkūrimo metinių ir apsilankymas, kuris buvo viešai paskelbtas tik kelios dienos iki įvykio, gerai įsiliejo į bendrą šventinių renginių kontekstą. Kitas klausimas – paties garbės daktaro vardo suteikimas. Iš vienos pusės, tokie vizitai po aukštąsias mokyklas yra protokolo dalis ir kiekvienas toks apsilankymas nebūtinai turi būti palydimas tokio titulo suteikimu. Bet tikėtina, kad VDU tai buvo geriausias būdas išreikšti padėką svečiui už apsilankymą. Garbės daktaro titulas nėra dalinamas bet kam ir bet kada, o teikimo kriterijų esama bent keli, kaip teigiama VDU garbės profesoriaus vardo ir garbės daktaro vardo suteikimo reguliamine: „VDU garbės daktaro vardas suteikiamas turintiems tarptautinį pripažinimą Lietuvos ir užsienio valstybių piliečiams už didelius nuopelnus mokslui ir kultūrai, Lietuvos valstybei bei Vytauto Didžiojo universitetui“[1]. Dar daugiau, kaip teigia V. Adamkus, „Žinau ne vieną atvejį, kai universitetų siūlymų teikti garbės daktaro vardus garbingi asmenys nepriimdavo, tiksliau, rasdavo priežasčių tokio siūlymo atsisakyti“[2]. Tad šiuo konkrečiu atveju VDU liko neatstumtas, o naudą galima įžvelgti dvigubą: taip platinamas ir garsinamas ne tik VDU, bet ir visos Lietuvos vardas.

Belieka tikėtis, kad šių Lietuvai sėkmingų metų įvykiai nebuvo vienintelis pretekstas aukštų pasaulio mastu asmenybių apsilankymams ir Lietuvos piliečiai dar turės progų artimu metu į ką pasižvalgyti su pasigėrėjimu bei pagarba.

 

Autorius: Arvydas Kumpis
Redagavo: Monika Dvirnaitė

 

Papildoma informacija

Nuorodos į medžiagą, kuria remiasi straipsnis:

  1. VDU garbės profesoriaus vardo ir garbės daktaro vardo suteikimo REGULIAMINAS
  2. Pranešimas portale KaunoDiena.lt

Nuotraukos:

 

Autorius: Arvydas Kumpis

Azijos šalimis susidomėjo dar mokyklos laikais, o dabar, jau baigus Rytų Azijos regiono studijas, toliau intensyviai gilinasi į Japonijos istoriją, kultūrą, politiką bei visuomenės struktūrą. [—]
Interest in East Asian countries began while still in high school. Now, having graduated from East Asia Region Studies (MA), he continues to explore Japanese history, culture, politics, and social structure.

Pasidalink šiuo straipsniu