Rimantui Vaitkui – Japonijos apdovanojimas (trumpas interviu)

2015 m. gegužės 22 d. Rimantui Vaitkui buvo įteiktas “Tekančios saulės ordinas su aukso spinduliais ir juosta” už jo nuopelnus skatinant tarpusavio supratimą bei ekonominių ir technologinių ryšių mainus tarp Japonijos ir Lietuvos. Tai jau antrasis Lietuvos Respublikos pilietis, gaunantis tokį apdovanojimą. Japonijos Vyriausybės skirtą apdovanojimą perdavė Japonijos ambasadorė Kazuko Shiraishi. Apdovanojimo ceremonija buvo surengta ambasadorės rezidencijoje Vilniuje, kur dalyvavo R.Vaitkaus šeimos nariai, krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, energetikos ministras Rokas Masiulis, Seimo Pirmininkės pavaduotojas Algirdas Sysas, Seimo nariai, Lietuvos-Japonijos draugystės asociacijos ir Japonijoje studijavusių Alumni asociacijos nariai, Hitachi Ltd. korporacijos atstovai iš Japonijos.

Japonijos ambasadorė Kazuko Shiraishi savo sveikinimo kalboje priminė R. Vaitkaus nuopelnus skatinant ir puoselėjant Lietuvos – Japonijos draugystę. Ambasadorė padėkojo už asmenines R. Vaitkaus pastangas padedant skleisti Japonijos kultūrą, remiant įvairias su tuo susijusias iniciatyvas bei džiaugėsi nepamainoma pagalba sodinant Chiune Sugiharos sakurų parką. „Šio parko dėka japoniška vyšnia tarp lietuvių greitai išpopuliarėjo kaip “sakura”, – savo kalboje sakė ambasadorė. Ambasadorė tikisi, kad prieš 20 metų R.Vaitkaus įkurta Lietuvos – Japonijos draugystės asociacija bei 2011 m. įkurta Japonijoje studijavusiųjų alumni asociacija padės gilinti dvišalius ryšius tarp valstybių, skatinti ekonominius ir technologinius mainus.

 

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

Jos Ekscelencija Japonijos ambasadorė Lietuvoje Kazuko Shiraishi už visus Rimanto Vaitkaus nuopelnus skatinant ryšius tarp Japonijos ir Lietuvos, įteikia jam Japonijos imperatoriaus skirtą “Tekančios Saulės ordiną su aukso spinduliais ir juosta“ (Japonijos ambasados Lietuvoje nuotrauka)

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

 

Apdovanojimo ceremonijoje dalyvavusios „BalticAsia“ atstovės Ineza Stankovskytė ir Nina Ždanovič kalbino R.Vaitkų apie jo nuveiktus darbus skatinant Japonijos ir Lietuvos kultūrinius ir ekonominius mainus bei domėjosi apie Lietuvos bendradarbiavimo su šia tolima Rytų Azijos šalimi perspektyvas.

– Gerb. Rimantai Vaitkau, kas Jus paskatino 1994 metais įsteigti Lietuvos-Japonijos draugystės asociaciją?

ba-Vaitkus-Stankovskyte-2015-05-22

Japonijos-Lietuvos draugystės asociacijos prezidentas po ceremonijos atsako į “BalticAsia“ klausimus

– Po šešerių metų gyvenimo Japonijoje buvau pilnas energijos, kurią parsivežiau į Lietuvą ir gavau impulsą pristatyti kažką nauja palyginti dar neseniai Nepriklausomybę atgavusiai šaliai. Kai kartu su japonais pradėjome organizuoti renginius tuometiniuose Menininkų rūmuose (dabartinėje Prezidentūroje – aut. past.), tai buvo visiškai nauja veiklos platforma Lietuvoje.  1995-ais metais mūsų pirmoji suorganizuota Japonijos kultūros savaitė buvo kaip startinė aikštelė naujai kokybei, nes dėkingu laiku atsivėrė valstybių sienos, taip pat vizų klausimai pasidarė paprastesni.

– Po ganėtinai netrumpos pertraukos šiemet vėl tenka nemažai išgirsti apie Lietuvos-Japonijos draugystės asociaciją. Dėl kokių priežasčių nusprendėte atgaivinti jos veiklą?

– Paskutiniu metu aktyviai išsiplėtojus tiesioginiams ryšiams, ypač internetu ir kitomis telekomunikacijos priemonėmis, mes turime keisti savo bendravimą ir padėti vieni kitiems kuo galėdami. Turiu omenyje tai, kad yra gausybė “japonų mylėtojų“ organizacijų, veikiančių pavieniui, konkuruojančių. Matome, kad yra daug atskirų klubų, bet nieko daugiau nedarome, tik: “Na gerai, pasižiūrėsiu, kaip jam seksis…“.  Aš asmeniškai jokios atskirties čia nematau. Mums reikia “skėtinės organizacijos“, suburiančios visus norinčiuosius prisidėti savo rankomis, potencialu, japonų kalbos žiniomis. Padėkime vieni kitiems ir tai mus visus praturtins.

– O kalbant konkrečiau, kaip Japonijos-Lietuvos draugystės asociacija galėtų motyvuoti Lietuvos organizacijas ir klubus, populiarinančius Japonijos kultūrą ir skatinačius tarpusavio verslo santykius? 

– Lietuvoje yra žmonių, kurie turi solidesnius ryšius su japonais, taigi galėtume puikiai išnaudoti fondus. Kad tai padarytume sėkmingai, mums labai svarbu turėti svaresnę juridinę instituciją, kuri būtų funkcionali.

Taip pat kol kas iš Lietuvos nebuvo nei vieno visuomenininkų oficialaus vizito į Japoniją, labai norėčiau tą įgyvendinti. Ateinantį rudenį bandysime padaryti tokių proveržių – sukviesime kuo daugiau jaunų ir japonų kalbą mokančių žmonių, kad patys greitai pamatytų savo rezultatą. Dabar aš turiu didelį norą, kad visi kartu galėtume kuo daugiau pamatyti, sužinoti, ir kuo lengvesnėm priemonėm.

 

Japonijos-Lietuvos santykių plėtojimas įvairiose srityse

Fiziko išsilavinimą turintis Rimantas Vaitkus buvo pirmasis lietuvis, gavęs Japonijos Vyriausybės stipendiją ir išvykęs studijuoti į Japoniją 1989 – aisiais metais, kur praleido šešerius metus ir grįžęs į Lietuvą stengėsi perteikti Japonijoje įgytas žinias ir patirtį.

Su žmona Alina 1994 m. įkūrė pirmąjį japoniškų patiekalų restoraną “Tobira“, kuris ne tik supažindino lietuvius su šios tolimos šalies virtuve, bet ir veikė kaip Japonijos ambasada ir teikė pagalbą Lietuvoje esantiems japonams. Tais pačiais metais R.Vaitkus įkūrė Lietuvos – Japonijos draugystės asociaciją, vienijančią tiek akademinio, tiek verslo, tiek meno pasaulio atstovus, besidominčius Japonija ir siekiančius glaudaus Lietuvos ir Japonijos ryšio.

R.Vaitkus taip pat pritraukė tiesioginių japonų investicijų – Lietuvoje buvo įsteigta „KOEI“ žaidimų kompanija, kurioje dirbo gabūs Lietuvos dailininkai, sukūrę visą plejadą įdomių personažų įvairiems žaidimams.

2011 m.  subūrė Japonijoje studijavusių alumni asociaciją, kurios nariai kiekvienais metais susitinka Japonijos ambasadorės rezidencijoje pabendrauti ir palaikyti tarpusavio ryšius.

Užėmęs Visagino atominės elektrinės generalinio direktoriaus postą, per šį laikotarpį jis išties prisidėjo prie branduolinio saugumo technologijų mainų ir skatino dvišalius santykius energetikos srityje.  Japonų korporacijos „Hitachi“ pritraukimas į Lietuvą irgi yra vienas R.Vaitkaus nuopelnų.

R.Vaitkus padėjo įkurti Chiune Sugihara sakurų parką Vilniuje, kasmet priviliojantį minias miestiečių pasigrožėti sužydėjusiais žiedais.

 

Papildoma informacija

 

 

Nuotraukos:

Japonijos ambasada Lietuvoje

BalticAsia

Autorius: Milda Rimkutė

Milda – metus Japonijoje studijavusi ir aplinkines Azijos šalis aplankiusi japonologė, besidominti tiek tradicine Rytų kultūra, tiek keisčiausiomis jos apraiškomis.
[—]
Milda is a specialist in Japanese studies, who has studied in Japan for one year and visited neighbouring Asian countries. She is interested in both traditional East Asian cultures, and their more bizarre manifestations.

Pasidalink šiuo straipsniu