Ukraina Japonijos spaudoje: politika prieš ekonomiką

Ukraina Japonijos spaudoje

Rusijos ir Ukrainos vardai pastaruoju metu nenustoja mirguliuoti žiniasklaidoje. Žinoma, nebūtinai iš gerosios pusės. Pasibaigus Sočio žiemos olimpinėms žaidynėms, Rusijos valdžia neleido apie save pamiršti ir nukreipė pasaulio dėmesį į Krymo autonominę respubliką. Lietuvoje ši tema ypatingai gerai nušviesta dėl santykinio geografinio ir geopolitinio artumo, tačiau koks yra šios aktualijos perteikimas kitoje žemės rutulio pusėje, o konkrečiau, kaip atrodo Ukraina Japonijos spaudoje?

Kad tą išsiaiškintume, pažvelkime į porą populiariausių Japonijos internetinių naujienų portalų – „Japan Times“ ir „The Japan News“ (rengiamas pagal „Yomiuri Shimbun“ naujienas). Abu pateikia naujausią informaciją apie situaciją Kryme, tačiau „Japan Times“ tai daro santykinai dažniau. Pastebėtina, kad konservatyvios pozicijos besilaikantis „The Japan News“ didesniąją dalį pastarųjų dienų įvykių Ukrainoje sieja su ekonomika – pokyčiais akcijų biržose, finansinėmis rinkomis. Keletas esminę informaciją aptariančių straipsnių remiasi „Associated Press“ agentūros duomenimis ir gilesnės analizės apie įvykius nepateikia. Finansinę bei ekonominę situaciją aptariantys straipsniai yra paremti „Bloomberg“ agentūros informacija, kas rodo rėmimąsi didžiausiais ir patikimiausiais šios srities šaltiniais. „Japan Times“, savo ruožtu, publikuoja daugiau ir įvairesnės tematikos straipsnių, nors remiasi ir „Associated Press“, ir „AFP“ bei kitomis agentūromis.

Ukraina Japonijos Spaudoje: milicija

Ukraina Japonijos Spaudoje: specialusis būrys

Proamerikietiška pozicija

Galima sakyti, kad ekonominės temos eskalavimas yra proamerikietiškos pozicijos požymis. Tai akivaizdu, nes Barrackas Obama būtent ekonomines bei politines sankcijas pirmoje eilėje kelia agresiją demonstruojančiai Rusijai. Tokia pozicija nėra vienbalsiai palaikoma Europos lyderių, mat ekonominė Rusijos izoliacija reikštų dujų bei naftos kainų šuolį. Tai ypatingai aktualu Vokietijai, kuri didžiąją dalį šių išteklių gauna iš Rusijos, o mokama kaina yra patenkinama. Tai, kad JAV neturi reikšmingų ekonominių saitų su Rusija, leidžia Obamai dėstyti galimus sankcijų pasiūlymus be didelių kaštų visuomenės nuomonės atžvilgiu, kas nebūtų pasakytina apie karinės jėgos naudojimą. Dėl tos priežasties galima teigti, kad Ukraina Japonijos spaudoje labiau pateikiama amerikietiška pozicija, o ne europietiška – vis dar orientuota į dialogo ieškojimą. Kas be ko, Japonijos situacija panaši į JAV – 2011 m. 87 % naftos Japonija importavo iš vidurio Azijos šalių[1], tad ekonominės izoliacijos atveju Japonija neturėtų daug ko prarasti.

Kitas svarbus aspektas yra akcijų biržos, kurios visada jautriai reaguoja į bet kokius neramumus. Biržų globali reakcija Japonijos spaudai yra svarbus reiškinys, nes tiesiogiai siejasi su pačios Japonijos ekonomika bei finansais. Kas be ko, labiausiai pastarųjų dienų įvykiai smogė Rusijos biržoms, tačiau pokyčiai buvo jaučiami ir Japonijoje, nors vangiai prasidėdavusi prekyba į dienos pabaigą dažniausiai vis tiek baigdavosi patenkinamai[2].

Ekonominė tema

Pastebėtina, kad būtent ekonominės temos pradeda vyrauti nuo antradienio, kovo 4, kai Vladimiras Putinas surengė spaudos konferenciją ir jos metu santykinai atitolino įsiveržimo į Ukrainą galimybę. Žinoma, nepastebėtas nelieka ir faktas, jog tuo pat metu Ukrainoje lankėsi ir JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry, kuris su dabartiniais šalies vadovais aptarė finansinės pagalbos planą – 1 mlrd. JAV dolerių paskolą. Panašių, tačiau mažesnių sumų tikimasi ir iš Europos Komisijos, o ilgalaikėje perspektyvoje laukiama pagalba iš Tarptautinio valiutos fondo[3].

Žvelgiant iš atokesnės perspektyvos, Rusijos pozicija tampa aiškesnė. Janukovyčiaus valdžia neišlaikė Maidano testo, todėl buvo imtasi plano B – Krymo užėmimo. Privertus visus jaudintis dėl galimo karinio konflikto, pačiame situacijos apogėjuje Putinas pareiškia, kad jis pasilieka teisę pulti Ukrainą, nors tai būtų visiškas kraštutinumas[4]. Žodžiai, kuriais jis tarsi bando parodyti, esą jo prieš tai buvę veiksmai visai nedemonstravo kraštutinumų. Kadangi dabar kova perėjo į retoriką[5],  situacija, tikėtina, jog liks įtempta, ekonominiai aspektai bus labiau iškeliami nei kariniai, tačiau „kabantis ore“ Krymo klausimas bus didelis Putino koziris.

 

Autorius: Arvydas Kumpis

Redagavo: Monika Dvirnaitė

 

 

Autorius: Arvydas Kumpis

Azijos šalimis susidomėjo dar mokyklos laikais, o dabar, jau baigus Rytų Azijos regiono studijas, toliau intensyviai gilinasi į Japonijos istoriją, kultūrą, politiką bei visuomenės struktūrą. [—]
Interest in East Asian countries began while still in high school. Now, having graduated from East Asia Region Studies (MA), he continues to explore Japanese history, culture, politics, and social structure.

Pasidalink šiuo straipsniu