Rytų partnerystės simpoziumo atgarsiai

Spalio 11 dieną Seime vykęs simpoziumas „ES Rytų partnerystė ir Rytų Azijos saugumo situacija“ sukėlė nemažai klausimų ir diskusijų. Dabar, praėjus kuriam laikui ir nurimus aistroms, galima pažvelgti į įvykusį simpoziumą iš „saugesnės“ laiko prasme perspektyvos ir įvertinti jo turinį ir organizaciją.

Simpoziumas buvo skirtas saugumui – tiek politine, tiek ekonomine prasmėmis. Gal dėl to pati simpoziumo tema iš pirmo žvilgsnio yra dvilypė, su dviem dominuojančiomis, sakytume, mažai kuo besisiejančiomis ašimis – Rytų partnerystė bei Rytų Azijos saugumo situacija. Kalbant metaforiškai, abi temas sieja „Rytai“, o „Rytai“ šiuo atveju yra Japonija, kaip jungianti grandis. Pastebėtina, jog „Japonija ir ES kartu organizuoja simpoziumus nuo 2002 m., jie rengiami ES Tarybai pirmininkaujančioje valstybėje. Šia iniciatyva siekiama skatinti pilietinės visuomenės plėtrą, kultūrinius mainus ir tiesioginį piliečių bendravimą tarp šalių“.

Kaip minėta, simpoziumo tema buvo saugumas ir dėl tos priežasties pirmoji jo dalis, skirta Rytų partnerystei, apėmė įvairius pranešimus. Kalbėdamas apie Rytų partnerystę, Japonijos Užsienio reikalų ministerijos Europos reikalų biuro generalinio direktoriaus pavaduotojas ambasadorius Norio Maruyama pabrėžė savo šalies vaidmenį GUAM (Gruzija, Ukraina, Azerbaidžanas, Moldova) šalyse ir indėlį (pagal ODA, Official Development Assistance, Oficiali pagalba vystymuisi) į ekonominį vystymąsi. Tarp ekonominių aspektų svarbu ir kai kurios politinės gairės, nes ODA galima tik tada, jei šalyse yra išpildomos keturios sąlygos – laisvės, demokratijos, žmogaus teisių bei įstatymo viršenybės. Tai akivaizdu, nes jei šalys nori būti Europos Sąjungos (ES) narėmis, jų ekonominiai ir politiniai rodikliai taip pat turi atitikti tam tikrus kriterijus. Saugumas šiame kontekste gali būti suprantamas kaip galimybė vystyti savo šalies ūkį atsiribojant nuo regioninės galios Rusijos (nors konkrečiai tas įvardijama nebuvo). Nes ODA projektai GUAM šalyse yra orientuoti į energetiką, žemės ūkio kėlimą bei vystymą. Kai kam gali iškilti klausimas – kodėl Lietuvoje to nevyksta? Atsakymas paprastas – Lietuva jau yra pakilusi į išsivysčiusių šalių grupę ir jau keletas metų, kaip ODA parama Lietuvai yra nebegalima.

Deja, bet kiti pirmosios dalies pranešimai – Rytų Europos studijų centro analitiko Lauryno Kasčiūno bei Vilniaus universiteto TSPMI profesoriaus Tomo Janeliūno – jau buvo konkrečiai orientuoti į ES-Rusijos įtakos zonų aiškinimą. Pastebėtina, kad ekonomikos šiuose pranešimuose buvo mažesnioji dalis, nes visas dėmesys buvo skirtas politinės įtakos analizei bei žvelgimui giliau į naujausias aktualijas dėl Eurazijos sąjungos įtakos plėtros.  Pamažu tapo aišku, jog Japonijos pozicijos pristatymas buvo dirbtinai įkomponuotas ir neatitiko bendros pranešimų nuotaikos. Žinoma, ekonominis aspektas svarbu Rytų partnerystėje, tačiau šabloninis Japonijos pranešimas nė nebandė žvilgtelti giliau į naujausias aktualijas.

Antroji simpoziumo dalis buvo skirta Japonijos interesams ir aktualijoms savame regione. Išties, visi pranešimai buvo skirti Rytų Azijos saugumo problemoms. Kanagavos Teisės universiteto docentas dr. Ryo Sahashis iš esmės apibrėžė antrosios simpoziumo dalies gaires savo pranešimu – Šiaurės Korėja, Kinijos iškilimas, jūrinis saugumas, gamtos stichijos bei kibernetinis saugumas. Saugumo prioritetų išdėstymas logiškas, žvelgiant iš Japonijos pusės (suaktualintas gamtos stichijų vaidmuo), o kitos pozicijos yra santykinai aktualios ir globaliame kontekste, turint omenyje Kinijos galios išaugimą ne tik Rytų Azijos regione, bet ir viso pasaulio ekonomikoje. Taip pat svarbus ir Šiaurės Korėjos klausimas, nes biudžeto dalis ginkluotei, pagal skirtingus pranešėjų šaltinius, siekia daugiau kaip penktadalį. Sunku palyginti, bet Japonijos dalis savisaugos būriams nesiekia ir vieno procento nuo BVP.

Gerai antrąją dalį papildė bei antrino ir kiti pranešėjai – Jonas Daniliauskas, Daivis Petraitis ir ypač VU TSPMI lektorius Konstantinas Andrijauskas. Koncentracija į regioną, esminių klausimų aptarimas leido susidaryti pilnesnį vaizdą apie saugumo Rytų Azijos regione situaciją. Tai taip pat parodė, kad Lietuvos mokslininkai bei atitinkami valdžios atstovai yra puikiai susipažinę su Rytų Azijos regiono specifika bei gali tinkamai diskutuoti mums tolimo, tačiau aktualaus regiono klausimais.

Vis dėlto reikia išskirti ir keletą simpoziumo trūkumų ir tai yra vien tik organizaciniai aspektai. Pirma, nors abi renginio dalys siejasi, tačiau sąsajos truputį per daug dirbtinės. Manyčiau, jog padaryti du stambesnius renginius, ne sujungiant į vieną, o pakviečiant daugiau kiekvieno regiono žinovų, būtų buvęs daug sėkmingesnis sprendimas. Antra, aišku yra tai, kad Japonija nepretenduoja ES diktuoti kokių nors sąlygų ar dalyvauti sprendimų priėmime – ODA yra konkrečiai ekonominė programa ir galutinis rezultatas – mažinti Rusijos įtaką per ekonominius svertus – gali būti tik suprantamas „iš konteksto“. Galimus Japonijos užsienio politikos interesų prioritetus apibrėžė dr. Sahashis (iš savo perspektyvos) ir tai yra JAV, Australija, Pietų Korėja, Indija ir Vietnamas (ateityje). Pastebėtina, kad ES ar tuo labiau kokios konkrečios Europos šalies sąraše nėra. Tad sakyčiau, kad sujungti Rytų partnerystę ir Rytų Azijos regiono saugumo iššūkius vis dėlto nebuvo tikslinga.

Bet kokiu atveju, pasimėgauti intriguojančiu simpoziumu buvo galimybių, nes pirmoje dalyje Rytų Azijos regiono specialistams ir gerbėjams buvo suteikta galimybė išsamiau susipažinti su ES plėtros bei saugumo iššūkiais, o antroje dalyje ES reikalų žinovai galėjo pagilinti žinias apie tolimą ir nesaugų Kinijos ir Šiaurės Korėjos „valdomą“ regioną. Belieka tikėtis panašių renginių ateityje su bent truputį pakoreguotu tvarkaraščiu.

 

Straipsnio autorius: Arvydas Kumpis

Redagavo: Monika Dvirnaitė

 

Autorius: Arvydas Kumpis

Azijos šalimis susidomėjo dar mokyklos laikais, o dabar, jau baigus Rytų Azijos regiono studijas, toliau intensyviai gilinasi į Japonijos istoriją, kultūrą, politiką bei visuomenės struktūrą.

Pasidalink šiuo straipsniu