Kaip šv. Kalėdas ir naujuosius metus sutiko Pietų Korėja

Tenka pastebėti, jog kalbant apie Rytus su per daug Azija nesidominčiu žmogumi, pastarajam įprasta manyti, kad tokios mums artimos šventės kaip šv. Kalėdos ar kalendoriniai naujieji metai tuose kraštuose neegzistuoja ar egzistuoja kokiu nors mums labai neįprastu pavidalu. Iš tiesų, dažnai girdimas klausimas „O pas juos yra Kalėdos?“ priverčia atidžiai susimąstyti. Na, jos kaip ir yra, tačiau, panašu, turi visai kitokią prasmę. Žinoma, Kalėdų senelis pasistengė aplankyti visus pasaulio kraštus, tačiau ar jis tikrai atvyko į Pietų Korėją, ar greičiau dėl komercinių paskatų parduotuvės viršininkas vitrinose įtaisė ne pirmą jaunystę menančią plastikinę Kalėdų eglutę – neaišku. Tad kas gi yra tos Kalėdos ir kitos šventės, ir kaip „pas juos“ tai vyksta?

1

Šiuo atveju korėjiečiai – gal kiek per drąsu tvirtinti – yra labiausiai suvakarėję Azijiečiai. Tiek savo požiūriu, tiek ir išvaizda. Konfucionistinis nuolankumas ar daugelio vakariečių mėgiamas azijietiškas kultūrinis mistiškumas, atrodo, išnyksta neoninių iškabų fone. Atrodo, kad tradicinė korėjiečių kultūra su liūdesingu pansori (판소리, pansori – tradicinis Korėjos muzikos žanras, atliekamas vieno dainininko ir vieno būgnininko) priešakyje išgyvena ne geriausius laikus šalyje, kurioje pop. kultūros dievaičius valdančių konglomeratų biudžetai bene didesni nei kai kurių šalių. Ne išimtis ir šventės. Kaip lapkritį Vilniaus „Maximose“ jau galima išgirsti kalėdinių melodijų, taip ir čia dirbtinė Kalėdų dvasia aplanko visą šalį. Didžiausiose žmonių susibūrimo vietose ima dygti netikros kalėdinės eglutės, girliandomis imamos puošti beveik visų parduotuvių vitrinos, dygsta kalėdiniams koncertams skirtos scenos, pamažu imama jausti, kad Kalėdos jau visai arti. Be viso to, prasideda ir įnirtinga kalėdinių nuolaidų kampanija, kuri labiau primena karą tarp vienoje gatvėje išsidėsčiusių penkių skirtingų kosmetikos parduotuvių nei saikingą šventinių nuolaidų pasiūlą. Žinoma, Lietuva taipogi ne išimtis, tačiau panašu, kad Pietų Korėjoje Kalėdos šiam tikslui yra išnaudojamos labai gerai. Taigi pirmasis šv. Kalėdų Pietų Korėjoje elementas – kartais besaikė ir beskonė puošyba bei milžiniška komercinio galiūno egzistencija.

2

Kadangi nominalių krikščionių Pietų Korėjoje yra apie 30 %, galima manyti, kad beveik trečdalis šalies gyventojų Kalėdose mato kitą prasmę. Pietų Korėjos krikščionys Kalėdas įprastai sutinka atlikdami religines apeigas bažnyčioje, ar namuose su šeimomis. Kūčių vakaras tokioje krikščioniškoje šeimoje nepasižymi jokiomis stalo vaišių tradicijomis ar kitais mums įprastais niuansais. Kalėdų eglutė, nors ir plastikinė, taip pat puošiama, nors ir ne visose šeimose. Kita vertus, Kalėdinį šeimos židinį Pietų Korėjoje nurungia įvairūs kalėdiniai vakarėliai bei margas jų sutikimas.

Iš dalies galima teigti, kad Kalėdos Pietų Korėjoje – išimtinai jaunimo šventė. Jaunimas šiuo laikotarpiu mėgaujasi sukurta šventine, pramogine atmosfera, vyksta į prekybos centrus, leidžia laiką su draugais bei antrosiomis pusėmis. Vieno universiteto atliktos studentų apklausos metu paaiškėjo, kad net daugiau nei pusė apklaustųjų Kalėdas norėtų praleisti su savo antrosiomis pusėmis. Taip pat didžioji dalis apklaustųjų teigė norintys Kalėdų laikotarpiu linksmai leisti laiką einant į prekybos centrą, kino teatrą ar vakarėlį. Galbūt tikslingiau tai pavadinti kalėdiniu paradu, tačiau šiuo laikotarpiu išsipuošusio ir į populiariausias miestų erdves linksmintis atvykusio jaunimo nepastebėti sunku. Šis jaunimas kažkiek pats ir generuoja šventinę Kalėdų atmosferą, tačiau tuo pačiu ją ir keičia. Jei nebūtų kalėdinio laikotarpio pramogomis besimėgaujančių jaunuolių, Kalėdos čia, išskyrus dekoracijas, tarsi išnyktų. Kita vertus, šis jaunimas kiek iškreipia Kalėdų, kaip šeimos šventės, prasmę. Apie religinę Kalėdų prasmę Pietų Korėjoje, išskyrus minėtus 30 % krikščionių, kalbėti neverta. Net prakartėlei mieste vietos neatsirado. Nors religinės bendruomenės ir bandė priminti šios šventės skleidžiamą viltį bei tikrąją jos prasmę, tačiau be vargšams renkamų aukų bei traukinių stočių pašonėse įvairių bažnyčių rengiamų akcijų, religinių motyvų sklaidos nėra.

3

Kalėdų Seneliui išvykus, atėjo kita šventė – kalendoriniai naujieji metai, kuriuos pasitinka visas pasaulis. Vis dėlto, dar prieš iššaunant naujametiniam šampanui, tapo aišku, kad Pietų Korėjoje ši šventė didelio ažiotažo nesukelia. Lietuvoje bei dalyje kitų pasaulio šalių naujųjų metų naktį dangų nukloja fejerverkai, o miestų gatves užplūsta žmonės, tačiau Pietų Korėja naujuosius metus pasitinka kiek ramiau. Žinoma, didesni miestai kaip Seulas ar Busanas naujus metus sutinka trankiau, tačiau apskritai naujieji metai korėjiečiams didelės euforijos nesukelia. Šampanu besilaistančių ir fejerverkais besigėrinčių žmonių sutikti taip pat neteko. Kita vertus, Seule, prie Han upės parko ar į miesto rotušės aikštę naujametinių fejerverkų stebėti susirenka gan nemenkas skaičius žmonių, tačiau jie to tikrai nesureikšmina. Verta paminėti tai, kad nemažos minios žmonių Seule naujųjų metų naktį vyksta prie tradicinės Bosingak varpinės (보신각터), kur naujieji metai skelbiami 33 varpo dūžiais. 33 varpo dūžiai senovėje buvo naudojami kaip ženklas, skelbiantis miesto vartų atidarymą, tad šiais varpo dūžiais miestas pasveikina ir naujuosius metus.

Kiek netikėta buvo tai, kad vos praūžus pirmajai naujųjų metų valandai gatvėse susidarė nedidelės spūstys. Ne dėl to, kad žmonės po naujųjų metų sutikimo linksmybių grįžta namo, o dėl to, kad visi skuba prie jūros pasitikti pirmosios naujųjų metų saulės. Būtent su šia tradicija naujuosius metus sieja dauguma paklaustų žmonių. Sutikdami pirmąją naujųjų metų saulę, žmonės linki vieni kitiems laimės, prašo norų išsipildymo bei mėgaujasi jaukia, nors ir šaltoka atmosfera. Po tokių jaukių linksmybių gyvenimas Pietų Korėjoje sugrįžo į įprastą eigą. Perfrazuojant vieno korėjiečio žodžius, korėjiečiai džiaugiasi, kad ateina naujieji metai, tačiau nejaučia, kad tai būtų šventė.

Įdomu tai, kad tiek šv. Kalėdų, tiek naujųjų metų dienos Pietų Korėjoje yra paskelbtos valstybinėmis šventėmis, nors bendrame Azijos kontekste tai labai neįprasta. Kita vertus, nesijaučia, kad Kalėdoms ar naujiesiems metams būtų skiriamas ypatingas dėmesys. Greitas ir įprastas gyvenimo ritmas Seulo gatvėse nesustojo, o po linksmybių nusimetęs Kalėdų senelio kepurę ėmė vėl veikti kaip įprasta. Apibendrinant Pietų Korėjoje sutiktų švenčių patirtį galima teigti, kad tai labai subjektyvus, tačiau kartu ir kolektyvinis patyrimas, kuris perduoda visos šalies nuotaikas bei tokių švenčių esmės suvokimą. Vis dėlto, Pietų Korėjoje šias šventes būtų galima pavadinti „plastikinėmis“. Nors Kalėdų senelio elfai labai stengėsi puošdami miestų gatves bei kalėdinėmis melodijomis virpindami ausis, panašu, kad pelno troškimas bei savotiškas netikrumas eilinį sykį paėmė viršų. Tai jokiu būdu ne kitoniškos patirties kritika ar šaižus komentaras Pietų Korėjos pusėn, bet labiau skirtumo tarp Lietuvoje ir svetur pasitinkamų švenčių pabrėžimas.

Gal kiek nekorektiška, bet Šv. Kalėdas norėtųsi vadinti „mūsų“ švente. Kadangi krikščionybė Azijoje nėra tiek įsitvirtinusi kiek Europoje bei nėra moralinės-civilizacinės plotmės pagrindas, turbūt lengviau suprasti, kodėl šv. Kalėdos bei kitos mums įprastos šventės čia atrodo kaip didelė plastikinė eglė, kuri pastatoma visiems prieš akis ir pasibaigus šventėms staigiai nuimama. Tokiu būdu, Kalėdos ir naujieji metai čia minimi daugiau šių švenčių simboliais, nei tikrąja jų reikšme ar atmosfera.

Kita vertus, tikroji Korėjiečių šventė – korėjiečių (kinų) naujieji metai, kurie 2015-aisiais pagal mėnulio kalendorių bus sutinkami vasario 18–20 dienomis. Tradiciškai šios šventės metu vyriausiųjų šeimos narių namuose susirenka skirtingų kartų atstovai. Minėdami mėnulio kalendoriaus naujuosius metus, šeimos nariai atlieka tradicinį nusilenkimą šeimos vyriausiesiems saebae (세배), rituališkai pagerbia anapilin išėjusius artimuosius bei protėvius charye (차례), valgo tradicinę, iš ryžių paplotėlių pagamintą bei laimę ateinančiais metais simbolizuojančią tteokguk (떡곡) sriubą bei žaidžia tradicinius liaudies žaidimus yunnori (윷 놀이). Būtent ši artėjanti šventė, savo reikšme bei tradicijomis nurungia šv. Kalėdas bei naujuosius metus, kurie korėjiečiams turbūt daugiau vakarietiškumo simbolis, nei tikra šeimos šventė.


Parengė: Tvirmantas Čenka
Nuotraukos: Tvirmantas Čenka
Redagavo: Monika Dvirnaitė


Autorius: BalticAsia

Profesionalus žvilgsnis į Japoniją, Kiniją ir Pietų Korėją.
[—]
Professional approach to Japan, China, and South Korea.
[—]
日本・中国・韓国について

Pasidalink šiuo straipsniu