Lietuviška auditorija neretai nustemba sužinojusi, kad Kinijoje Facebook, Skype, Google, Youtube, Wikipedia ir kiti internetiniai puslapiai yra uždrausti ir blokuojami. Nors šie yra tapę beveik visų šiuolaikiškų žmonių neatsiejama gyvenimo dalimi, dėl draudimo nereikėtų stebėtis. Daugiau nei pusę amžiaus Kinija yra komunistinė šalis, kurioje ir dabar veikia stipri cenzūra. Tačiau kinai neliko be masinių paieškos, socialinių tinklų ir komunikacijos priemonių – šie turi puikiai funkcionuojančias alternatyvas. Nors daugelis mūsų įsitikinę, kad Kinija – analogiškų kopijų šalis, tačiau čia galima rasti daugybę tendencingų inovacijų, kurias perima vakarietiški tinklai. Kadangi informacijos skvarba yra įgavusi itin didelį pagreitį – sužinoti reikalingas naujienas įmanoma vos keliais paspaudimais, šaltinių praradimas taptų didele žala. Šiame straipsnyje kviečiama susipažinti su populiariomis internetinėmis svetainėmis, kurios yra reikalingos užtikrinti keliautojų patogumą Kinijoje. Taip pat svarbu išsiaiškinti jų pagrindinius naudojimo skirtumus lyginant su mums pažįstamais tinklais.
Google vs. Baidu
Turbūt sunkiai rastume žmogų negirdėjusio apie absoliutų internetinių svetainių lyderį Google, kurio paieškų skaičius vidutiniškai siekia 3,5 milijardų kartų kasdien. Ši korporacija be populiariosios paieškos programos specializuojasi teikdama interneto paslaugas ir gamindama su jomis susijusius produktus. Kiti žymūs bendrovės kūriniai − internetinio reklamavimo technologijos, debesų kompiuterija ir įvairi programinė įranga. Tačiau, Kinijoje Google China paieškos sistema naudojasi tik 10% vartotojų, čia pirmauja vietinis milžinas Baidu, kuriam tenka net 80% rinkos. Šis domenas yra ketvirtoje vietoje pagal vartotojų skaičių ir aktyvumą pasaulyje. Dažnai yra manoma, kad Baidu apsiriboja tik internetine paieška, tačiau jis turi panašų į Google funkcijų rinkinį, naudojama įvairiose srityse – socialiniuose, žinių, vietovės aptikimo, mobiliuosiuose bei muzikos produktuose, kompiuterių klientų programinėje įrangoje, kūrėjų atvirosiose platformose bei žaidimų ir vertimo paslaugose.
Nors abu gigantai veikia panašiose interneto paslaugų srityse, įmonės yra gana skirtingos. Galima rasti net keletą skirtumų, vienas jų – Baidu vis dar yra orientuotas į vietinę Kinijos rinką, kuomet vakarų konkurentas yra pasaulinio masto ir toliau plečiantis teritoriją. Nors galėtų atrodyti, kad Google turimos rinkos dalies turėtų būti užtektinai, tačiau apetitas skverbtis į milijardinę rinką vilioja ir tokį milžiną. Deja, vakarų korporacija yra atlikusi keletą grubių klaidų dėl žodžio laisvės ir neribojamos informacijos prieigos, kurios tapo svariu aspektu Kinijos valdžiai užblokuoti Google. Čia savo vaidmenį atlieka visiškai vietos įstatymus ir cenzūrą atitinkantis Baidu.
Kitas pastarosios interneto svetainės privalumas – Baidu informacijos bankai geriau supranta sudėtingą vietinę kinų kalbą ir kultūrą. Dėl šios priežasties ji gali geriau pritaikyti savo paieškos technologijas prie vietos vartotojų poreikių. Jo paieškos algoritmai labai svarbūs kontekstui, ypač kurios morfemos (mažiausios reikšminės žodžio dalys) vartojamos turinyje. Taip pat, ši internetinė svetainė turi unikalių pasiūlymų – dingusių asmenų ir patentų paieškas, kurie yra tinkami Kinijos teisiniams reikalavimams. Nors abi įmonės daugiausia pajamų gauna per internetinę reklamą, tačiau Baidu diversifikacija yra žymiai mažesnė – svetainė 99,7% savo pajamų sukuria tik iš reklamos ir rinkodaros. Google reklamos pajamos siekia 88% visos sumos, kitas pajamas gauna iš Android platformos ir YouTube įrašų technologijos.
Youtube vs. Youku Tudou
Jau minėta Google bendrovės nuosavybė YouTube yra pirmaujanti vaizdo įrašų mainų svetainė pasaulyje ir antra pagal lankomumą visų svetainių. Ja naudojasi daugiau nei 1 milijardas vartotojų kasdien ir turi virš 70 vietinių versijų užsienyje. YouTube duomenų bazėje galima rasti daugybę kategorizuotų vaizdo įrašų – filmų bei televizijos laidų ištraukų, muzikos videoklipų ir pan. Be to, vartotojai lengvai gali talpinti savo asmeninius įrašus svetainėje. Nors garsusis socialinis tinklas griežtai draudžia įkelti autoriaus teisėmis apsaugotus darbus,- tokie įrašai svetainėje sudaro pakankamai didelę visos kolekcijos dalį. Platus video žanrų pasirinkimas nesužavėjo Kinijos vyriausybės – 2008m. YouTube tapo vienu iš draudžiamųjų sąrašo.
Šis žingsnis sukūrė terpę vaizdo įrašų bendrinimo portalų atsiradimui – iQiyi, PPTV, LeTv, ir didžiausiai iš jų – Youku Tudou. Nors abiejų konkurentų pradinė funkcija yra ta pati, tačiau jų verslo modeliai yra visiškai skirtingi. Vakarietiškasis socialinis tinklas yra orientuotas į vartotojų sukurtą turinį – populiariems kūrėjams, kurie nuolat talpina video įrašus, yra mokamas atlyginimas. Taip sutaupydami gamybos kaštus ir mažinant technologijų infrastruktūros sąnaudas, jie ilgus metus galėjo didinti reklamų eksponavimą. Youku turinys – filmai, serialai, muzikos įrašai – yra kuriamas dažnai išskirtinai būtent šiam tinklui, todėl visi įrašai yra licenzijuojami. Be to, čia galima išvysti ir įsigytas kitų Azijos ir Pietų Amerikos šalių televizijos programas bei dramas, išverstas mandarinų titrais. Tačiau patentai kinų svetainei kainuoja daugiau nei 1 milijardą juanių per metus, jis susiduria ir su aktyviu piratavimu. Dėl to puslapis yra labiau statinis ir naudoja skirtingas strategijas, pavyzdžiui, prieš kiekvieną įrašą automatiškai paleidžia 30 sekundžių reklamą.
Facebook vs. Wechat
Kitą itin populiarų Kinijos socialinį tinklą Wechat apie 900 mln. vartotojų laiko savo buities dalimi. Žodis buities nebuvo panaudotas 
veltui,- programa atlieka daugybę funkcijų, reikalingų kasdieniam vartojimui. Iš pirmo žvilgsnio Wechat atrodo sunkiai sugretinamas su mums pažįstamais socialiniais tinklais. Nepaisant to, būtent jis yra dažnai laikomas trečios pagal lankomumą pasaulyje internetinės svetainės Facebook atitikmeniu. Gyvavimo pradžioje Wechat buvo žinomas Weixin vardu, tačiau tikintis plačios ekspansijos savo pavadinimą pakeitė į globalesnę anglišką versiją. Atrodo, jų planas pavyko – nors Facebook yra 7 metais senesnis, tačiau Wechat, atsiradęs 2011 m., sulaukė fenomenalaus augimo. Sparta žymiai lenkė vakarietiško socialinio tinklo populiarėjimą. Nepaisant to, derėtų paminėti, kad kiniškoji programa be mainlando prasiskverbė tik kiek piečiau į Aziją, tuo tarpu vakaruose liko pakankamai nežinoma, ko negalima teigti apie Facebook.
Nepaisant to, kad Wechat kol kas nepavyksta įsitvirtinti vakaruose, vartotojų skaičius čia pamažu auga, o jos įtaka kitiems socialiniams tinklams yra akivaizdi. Turbūt visi puikiai pažįstame konkrečiai bendravimui – pokalbiams ir žinutėms skirtas aplikacijas, tokias kaip Facebook Messenger ar taip pat Facebook priklausantį Whatsapp. Jos yra panašios savo funkcijomis ir valdymo modeliu būtent į Wechat. Tai turėtų nestebinti, nes Facebook yra pripažinęs akylai stebintis ir analizuojantis populiariąją kinišką programą, o Whatsapp įsigyjo įkvėpti būtent jos. Tokios funkcijos kaip žinutės įrašymas balsu, grupinis skambutis, grupinių pokalbių atskyrimas nuo pavienių asmenų, online žaidimai aplikacijoje buvo pirma įdiegti Wechat, o tik vėliau atsiradę minėtose vakarietiškose programose. Be to, turbūt unikaliausia kiniškosios programėlės funkcija – QR kodo suteikimas, kuris atstoja skaitmeninę asmens tapatybę (ID). Daugiau nei pusę Wechat vartotojų yra susieję savo paskyrą su mobilia mokėjimo sistema, kuri leidžia apsipirkti, mokėti už viešąjį transportą ar užsirezervuoti viešbučio kambarį tuo pačiu metu, kai susirašinėja su draugais.
Šios ir kitos funkcijos, kaip elektroninė ir online-to-offline komercija (online parduotuvių nukreipimas į fizinius vienetus) bei reklama Wechat atneša kur kas didesnį pelną nei konkurentams Facebook Messenger ar Whatsapp. Nors ir Facebook yra užleidęs savo vietą kitam tinklui Kinijoje, tačiau jo darbuotojai atskleidžia, kad nuo tada kai vadovas Markas Zuckerbergas pramoko vietinę mandarinų kalbą, jis pradėjo puoselėti artimesnius santykius su aukštais šalies pareigūnais, tarp jų ir prezidentu Si Dzinpingu (Xi Jinping). Visa tai yra daroma ne veltui – bendrovė sukūrė programinę įrangą, kuri atrinktų ir neleistų viešai skelbti vietinių reikalavimų neatitinkančio turinio, todėl Wechat konkurencijos grėsmė vis dar tikėtina.
Wikipedia vs. …?
Penktojoje vietoje pagal populiarumą pasaulyje esanti laisvoji interneto enciklopedija Wikipedia kol kas savo analogo Kinijoje neturi. Nereikėtų stebėtis – didžiausią globalų žinyną nustelbti ar tiesiog kopijuoti yra sunkiai įveikiama užduotis. Šiuo metu jame yra paskelbta apie 26 mln. straipsnių 286 kalbomis bei yra pripažįstamas įtakingiausiu tinklalapiu pasaulyje. Be to, svetainė kiekvieną dieną sulaukia daugiau nei 10 000 naujų straipsnių. Jie yra saugomi 370 serverių, esančių Tampoje (JAV), Amsterdame (Nyderlandai) ir Ašburne (JAV). Jos siekis – struktūriškai ir sistemiškai pateikti žmonijos sukauptas žinias enciklopedijos forma, o informaciją pildyti gali kiekvienas norintis, tačiau turi sekti atitinkamus reikalavimus. Dėl patogaus naudojimo ir informacijos pasiekiamumo Wikipedia naudojimas yra itin globalus.
Tačiau Kinijoje šis domenas yra taip pat blokuojamas. Technologijų įmonės Baidu ir Qihoo 360 naudoja savo alternatyvias 
internetines enciklopedijas, bet Wikipedia dydžio ir turinio lygio neprilygsta. Tarptautinė bendruomenė ilgus metus spaudė rytų valstybę kurti piliečiams laisvai prieinamą enciklopediją, kol galiausiai ši mintis materializavosi. Įvairūs šaltiniai skelbia, kad tiesiog Kinijos enciklopedija pavadintas žinynas bus paleistas internete jau 2018 m. Minima, kad tūkstančiai valstybės nusamdytų mokslininkų iš įvairių tyrimų institucijų ir universitetų buvo įpareigoti pateikti šiai enciklopedijai straispnius daugiau nei 100 temų. Tikimasi, kad galutiniame produkte bus daugiau nei 300 000 įrašų. Taip pat svetainės kūrėjai pabrėžia, kad tai nebus Wikipedia kopija, o daugybę kartų ją lenkianti enciklopedija.
Taip pat, nors ir Kinijoje aptarti vakarietiški tinklai yra uždrausti, bet didelė dalis kinų vistiek naudojasi įvairiomis blokavimą apeinančiomis programomis. Kodėl? Nors šalies valdžia aktyviai priešinasi globalizacijos įtakai, ypač – vakarų kultūros įsiliejimui į kinišką, žingeidūs piliečiai surado kelią į dominančius šaltinius. Vieni iš tai lemiančių veiksnių – plintančios vakarietiško grožio, stiliaus, maisto ir kultūros mados bei atviri keliai pažinti pasaulį bei komunikuoti. Be to, nemaža dalis asmenų yra supratę, kad dėl esančios stiprios cenzūros Kiniją pasiekia ne pilna ir ne visuomet teisinga informacija. Tai lėmė, kad jie žinių trūkumą stengiasi kompensuoti užsienio šalių tinklalapiuose.
Rūta Grigaliūnaitė
