Lietuviškos produkcijos eksportas į Kiniją įgauna pagreitį

Lietuvos įmonių eksportas į Kiniją išaugo beveik keturis kartus

Lietuvos ir Kinijos dvišalėmis pastangomis Lietuva tapo didžiausia Kinijos ekonomine partnere Baltijos šalyse, tuo tarpu Kinija yra didžiausia Lietuvos prekybinė partnerė Azijoje. Per pastaruosius kelerius metus (2010-2016 metais) Lietuvos ir Kinijos prekybiniai santykiai labai suintensyvėjo: lietuviškos produkcijos eksportas į Kiniją išaugo beveik keturis kartus, bendra prekybos apyvarta – kone du kartus.

Statistikos departamento duomenimis, 2015 metais Kinija buvo 18 Lietuvos prekybos partnerė pagal prekybos apyvartą, kuri, lyginant su 2014 metais, išaugo 7,7 proc. ir siekė 827,7 mln. eurų. Tais pačiais metais lietuviškos produkcijos eksportas į Kiniją išaugo 0,2 proc ir siekė 102,3 mln. eurų. Kinija buvo 26 Lietuvos partnerė pagal eksporto apimtis. Tuo pačiu laikotarpiu produktų importas iš Kinijos padidėjo 8,9 proc ir siekė 725,3 mln. eurų, Kinija buvo 13 Lietuvos partnerė pagal importo apimtis. Naujausiais duomenimis, 2016 metų sausio-spalio mėnesiais iš Lietuvos į Kiniją eksportuotų prekių vertė siekė 98,9 mln. eurų, importuotų iš Kinijos – 587,7 mln. eurų. Palyginimui, 2010 metais lietuviškos produkcijos eksportas į Kiniją siekė 27,8 mln. eurų, importuotų iš Kinijos produktų vertė – 430,4 mln. eurų.

Auganti kinų perkamoji galia – geras ženklas Lietuvos verslui

Kinų pajamos sparčiai auga, tuo pačiu didėja ir jų perkamoji galia bei importinių produktų paklausa. Šiuo metu Kinijoje ypatingai išaugusi meno ir kolekcinių dirbinių (845 proc.), sausų pusryčių (364 proc.), pieno produktų (136 proc.), kosmetikos ir parfumerijos (133 proc.), mėsos (100 proc.), kitų maisto produktų (107 proc.) paklausa. Užsienio reikalų ministerijos duomenimis, perspektyviausi eksporto į Kiniją sektoriai yra: mediena ir medienos dirbiniai, vaisiai, chemijos pramonė, pieno produktai, baldai, drabužiai, reklamos paslaugos, logistikos paslaugos, lazeriai.

Neseniai Lietuvoje viešėjęs ES Smulkaus ir vidutinio verslo atstovybės Kinijoje ekspertas Pablo Recio Lietuvos įmonėms, eksportuojančioms į Kiniją, prognozavo sėkmę. Pasak jo, apie 80 proc. Kinijos importo sudaro mėsa, žuvis, pienas, vaisiai, sausi pusryčiai, o šie, Lietuvos įmonių ruošiami, produktai pasižymi aukšta kokybe.

Lemtingi 2016-ieji…

2016 metais Vyriausybės patvirtame projekte „Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir verslo iššūkiai“ Kinija buvo įvardinti kaip viena iš perspektyvinių rinkų. Tai reiškia, kad Lietuva siekia su Kinija užmegzti perspektyvius ir aktyvius prekybos ryšius bei skatinti strateginius ekonominius ryšius.

Taip pat 2016 metų vasarą Kinijos akreditavimo ir sertifikavimo administracija suteikė teisę Lietuvos pienininkams eksportuoti pieno produkciją į šią šalį. Eksportui į Kiniją gavo 16 Lietuvos pieno įmonių: UAB „Hochdorf Baltic Milk“, UAB „Marijampolės pieno konservai“, AB „Rokiškio sūris“, AB „Vilkyškių pieninė“, AB „Kelmės pieninė“, AB „Modest“, AB „Žemaitijos pienas“, UAB „Rokiškio pienas“ filialas „Ukmergės pieninė“, UAB „Rokiškio pieno gamyba“, AB „Pieno žvaigždės“ filialas „Mažeikių pieninė“, AB-F „Šilutės Rambynas“, ŽŪK „Pienas LT“, AB „Pieno žvaigždės“ filialas „Pasvalio sūrinė“, UAB „Uriga“, UAB „Litamilk“ ir UAB „Lukšių pieninė“ Jurbarko skyrius. Visos įmonės eksportą į Kiniją tikisi pradėti kuo greičiau, pavyzdžiui, „Vilkyškių pieninė“ pieno produktų į Kiniją eksportą pradeda nuo mocarelos sūrio. Nors eksportuojami produktai yra industriniai, tai reiškia, kad Kinijoje jie bus perdirbti ir galutinis produktas nebebus lietuviškas, tačiau įmonės vadovai džiaugiasi atsivėrusiomis eksporto galimybėmis.

Tiek gautas leidimas eksportuoti pieno produktus, tiek Kinijos rinkos pripažinimas esant prioritetine įrodo, kad abi šalys noriai mezga naujus ir skatina jau užmegztus dvišalius prekybinius ryšius bei tikisi dar glaudesnio ekonominio bendradarbiavimo ateityje.

Pasak Lietuvos Respublikos ambasadorės Kinijoje Inos Marčiulionytės, Lietuva per ateinančius kelerius metus tikisi gauti leidimus mėsos, šienainio, medaus, grūdų, gyvų gyvulių, gyvulių pašarų, pieno pakaitalo veršeliamas, papildomų žuvų rūšių, kitų prekių eksporto leidimus. Gavus šių prekių eksporto leidimus prekybiniai ryšiai tarp Lietuvos ir Kinijos dar labiau suintensyvėtų, lietuviškos produkcijos eksportas į Kiniją išaugtų.

Lietuva Kinijoje garsėja lazeriais ir biotechnologijų produktais

Nors  Lietuvos – Kinijos ekonominiai santykiai pagreitį įgavo tik šiais metais (Kinijos rinka patvirtinta perspektyvine, Lietuvai suteikta teisė į Kiniją eksportuoti pieno produktus), tačiau dalis Lietuvos įmonių jau keletą metų savo produkciją sėkmingai realizuoja tolimojoje Kinijoje.

UAB „Ekspla“ viena didžiausių aukštųjų technologijų įmonių Lietuvoje. 1992 metais įkurta įmonė gamina mokslinės ir pramoninės paskirties lazerius, jų komponentus bei sistemas. Didžiąją dalį produkcijos apie 94 proc. bendrovė eksportuoja užsienio šalims, viena iš rinkų, kurioje įmonė atrado savo nišą – Kinijos. „Ekspla“ savo produkciją į Kiniją eksportuoja nuo 1999 metų, tačiau prekybos mąstai ėmė augti 2003 metais, kuomet buvo pradėta bendradarbiauti su platintojais Pekine. Po kelių metų, 2009 metų kovo mėnesį, Šanchajuje buvo įkurta įmonės atstovybė.

UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“, buvęs „Fermentas“, yra dalis „Thermo Fisher Scientific“. Tai didžiausia pasaulio bendrovė gaminanti ir parduodanti biotechnologijų produktus ir paslaugas mokslui. Bendrovė savo veiklą pradėjo 1975 metais, kuoment Vilniuje buvo įkurtas dabartinis Biotechnologijos institutas.  Vėliau bendrovė augo ir plėtėsi, ėmė bendradarbiauti su užsienio šalimis. Viena didžiausių kompanijos partnerių – Kinija. Bendradarbiavimas su Kinija pradėtas dar 1996 metais. 2008 metais Kinijoje buvo įkurta bendrovės atstovybė, 2009 metais vietoj jos Šendženo mieste įsteigiama pavaldžioji įmonė „Fermentas China“. Naujoji įmonė atsakinga už produktų platinimą Kinijoje bei 19 vietos platintojų veiklą. Įmonės produktų katalogas bei tinkalapis išverčiami į kinų kalbą. Pardavimai didėja kasmet, pavyzdžiui, 2009 metais „Fermento“ pardavimai Kinijoje sudarė 8 proc. visų Lietuvos įmonių pardavimų Kinijoje.

Kelią į sėkmę grindžia tradicine kiniška degtine – baijiu

„Stumbras“ viena didžiausių stipriųjų alkoholinių gėrimų bendrovių Lietuvoje, savo veiklą pradėjusi 1906 metais. Įmonė nuo 2011 metų į Kiniją eksportuoja lietuvišką degtinę, brendžius, kitus stripriuosius alkoholinius gėrimus („Lithuanian Gold Vodka“, „Stumbras Centenary Vodka“, „Ozone Vodka“, „Gloria“ ir kiti). Nuo 2015 metų kovo mėnesio Kinijos rinkai tiekia ir tradicinę kinišką degtinę – baijiu. Tai iš javų gaminamas 50–60% stiprumo skaidrus alkoholinis gėrimas. Lietuvių sukurtas ir Lietuvoje gaminamas „Mount Royal“ baijiu yra patraukli ir perspektyvi prekė, nes tai Europoje gaminamas, tačiau tradicinis ir vietinių labai mėgstamas alkoholinis gėrimas. Pagrindiniai „Stumbro“ Kinijoje partneriai – barai, restoranai, specializuotos alhoholinių gėrimų parduotuvės. Jų produkcijos galima įsigyti Pekine, Šanchajuje, Guangdžou bei populiariausiose internetinės prekybos platformose www.taobao.com, www.jd.com. 2015 metais „Stumbro“ eksportas sudarė 23,16 proc. visų pardavimų, o eksportą į Kiniją sudaro 0,31 proc. viso eksporto.

Paruošė: Agnė Svorobovičiūtė

Fotografavo: Vaiva Sriubaitė

Papildoma informacija

Šaltiniai:

  1. Ekspla, 2011 Istorija. Prieiga per internetą: http://www.ekspla.lt/apie-ekspla/istorija [žiūrėta 2016 m. gruodžio 6 d.]
  2. International Trade Center, 2015 Fastest-Growing Chinese Imports 2015. Prieiga per internetą: http://www.worldsrichestcountries.com/top_china_imports.html [žiūrėta 2016 m. gruodžio 6 d.]
  3. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, 2016 Kinija. Prieiga per internetą: https://www.urm.lt/default/lt/lietuva-kinija [žiūrėta 2016 m. gruodžio 6 d.]
  4. Marčiulionytė I., 2016 „Lietuva ir Kinija: nauja dinamika“. Prieiga per internetą: http://www.veidas.lt/lietuva-ir-kinija-nauja-dinamika [žiūrėta 2016 m. gruodžio 12 d.]
  5. Migonytė S., 2016 „Lietuviai kinus vilioja kiniška degtine baijiu“. Prieiga per internetą: http://vz.lt/sektoriai/pramone/2015/10/04/lietuviai-kinus-vilioja-kiniska-degtine-baijiu [žiūrėta 2016 m. gruodžio 6 d.]
  6. Oficialiosios Statistikos Portalas, 2016 Užsienio prekyba prekėmis. Prieiga per internetą: http://osp.stat.gov.lt/temines-lenteles43 [žiūrėta 2016 m. gruodžio 12 d.]
  7. Thermo Scientific, 2016 Pranešimai Spaudai. Prieiga per internetą: http://www.thermofisher.lt/lt/visuomenei-ziniasklaidai/pranesimai-spaudai/pranesimai-spaudai/2015 [žiūrėta 2016 m. gruodžio 6 d.]
  8. Verseckas D., Miknevičius M., 2016 „Eksportą į Kiniją pradeda 16 Lietuvos pieno įmonių“. Prieiga per internetą: http://vz.lt/sektoriai/agroverslas/maisto-pramone/2016/08/24/vilkyskiu-pienine-pradeda-eksporta-i-kinija [žiūrėta 2016 m. gruodžio 12 d.]
  9. Verlsi Lietuva, 2016 „Kinijos rinkos subtilybės: domina ledai ir medus, bet šaldyta duona – ne, o išsiuntus el.laišką, verta apie jį įspėti ir socialiniame tinkle“. Prieiga per internetą: http://www.verslilietuva.lt/lt/naujienos/naujienos/kinijos-rinkos-subtilybes-domina-ledai-ir-medus-bet-saldyta-duona-ne-o-issiuntus-ellaiska-verta-apie-ji-ispeti-ir-socialiniame-tinkle-/403 [žiūrėta 2016 m. gruodžio 6 d.]
  10. Versli Lietuva, 2016 „Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir verslo iššūkiai“. Prieiga per internetą: http://www.verslilietuva.lt/uploads/media/5719ba37694e4/Lietuvos_tikslines_eksporto_rinkos_ataskaita.pdf [žiūrėta 2016 m. gruodžio 6 d.]

Autorius: Baltic Asia

Pasidalink šiuo straipsniu