Aš esu Kenji

Tragiškai pasibaigusi įkaitų drama

Japonija dabar išgyvena košmarą, dviejų įkaitų dramai pasibaigus pačiu blogiausiu scenarijumi. Nors Lietuvos žiniasklaidoje tragiškiems įvykiams, kurių metu „Islamo valstybe“ (ISIL) pasivadinusios teroristinės organizacijos nariai Sirijoje barbariškai nukirsdino du Japonijos piliečius, buvo skirta pakankamai mažai dėmesio, nereikia nė sakyti, kad šis terorizmo košmaras dar ilgai persekios visą Japonijos visuomenę. Pamiršusiems ar negirdėjusiems priminsiu, kad 2015 m. sausio 20 d. internete pasklido įrašas, kuriame ISIL kovotojas veidą dengiančiu šydu grasino nužudysiąs du paimtus į nelaisvę įkaitus iš Japonijos – Haruna Yukawa ir Kenji Goto – jei per 72 valandas nesulauks 200 mln. JAV dolerių išpirkos, ekrane matantis parklupdytiems įkaitams. Japonijos vyriausybei atsisakius teroristinę organizaciją šelpti išpirka, maždaug po 72 valandų pasirodė dar vienas vaizdo įrašas su nužudytu pirmuoju įkaitu Haruna Yukawa. Nepaisant to, buvo viltasi, kad dar galima išgelbėti kitą įkaitą, – žurnalistą Kenji Goto, juolab, kad šįkart mainais už Kenji Goto ir sugauto Jordanijos pajėgų piloto gyvybes reikalauta iš Jordanijos kalėjimo paleisti myriop nuteistą liūdnai pagarsėjusią teroristę mirtininkę.

Tiesą sakant, pats apie Kenji Goto, kaip turbūt dauguma, sužinojau vos 11 dienų prieš jo žūtį, tačiau daugiau pasiskaitęs, buvau sužavėtas šios asmenybės altruizmo ir idealizmo, todėl, nors taip saugodamas šio didžio Japonijos vyro atminimą, norėčiau parašyti tai, ką man pavyko sužinoti apie tragišką šio įvykio dalyvį.

Jn 15, 13

„Nėra didesnės meilės, kaip gyvybę už draugus atiduoti“ (Evangelija pagal Joną, 15 skyrius, 13 eilutė). Šie žodžiai, ištarti Jėzaus anot evangelisto Jono, virto Kenji Goto gyvenimo kredo ir pražūtimi. Citatą iš Naujojo Testamento pasirinkau ne atsitiktinai – minimas žurnalistas buvęs aktyvus Japonijos protestantiškos srovės krikščionis vienijančios Japonijos jungtinės bažnyčios narys, neneigęs, kad Biblija ir krikščioniškasis tikėjimas jam esantys svarbūs gyvenime. Tik jo dideliu idealizmu ir tikėjimu, kad viską galima išspręsti taika, ir galima paaiškinti jo stačiai nutrūktgalvišką poelgį, praeitų metų spalio mėnesį išvykstant į ISIL užimtą teritoriją Sirijoje, bandant gelbėti rugpjūtį į nelaisvę paimtą Haruna Yukawą, siekusį tapti privačiu kariniu rangovu saugant Japonijos kompanijas konflikto zonose. Ir, deja, pragaištingai. Taika ir diplomatija tikėjęs žurnalistas gailesčio iš jį pagrobusių teroristų nesulaukė.

Žurnalistas, suteikęs balsą silpniausiesiems

goto with a young arab

Kenji Goto bendrauja su vietiniais vaikais.

Kenji Goto savo, kaip žurnalisto, karjerą pradėjo 1991 m., baigęs privatų Hosei universitetą Tokijuje ir ėmęs dirbti valstybinėje žiniasklaidos priemonėje, 1996 m. tapęs nepriklausomu žurnalistu. Per savo karjerą Kenji nemažai bendradarbiavo su UNICEF, Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra.

Didžiąją laiko dalį praleidęs kaip nepriklausomas žurnalistas, Kenji Goto daugiausiai dirbo reporteriu karščiausiuose planetos taškuose, konfliktų draskomuose Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose, daugiausiai dėmesio skirdamas nuo karo nukentėjusiems eiliniams civiliams. Tai buvo tarsi simbolinis balso suteikimas tiems, kurių niekas negirdi, tiems, kurie yra labiausiai socialiai pažeidžiami, kurie gyvena nuolatinėje baimėje. Nepatogų temų turinį nusako pačios temos – jis filmavo ir rašė straipsnius apie kruvinuosius deimantus pietvakarių Afrikoje (apie tai yra ir išleidęs knygą), kariais verčiamus vaikus Siera Leonėje, 1994 m. genocidą Ruandoje ir jį išgyvenusiuosius, paauglę mergaitę iš vieno Estijos kaimo, kur dauguma infekuoti AIDS, mergaičių švietimą Afganistane, o pastaruosius metus daug laiko leido Sirijoje, kur paskutinį kartą išvyko 2014 metų lapkritį, namie palikęs žmoną su dviem mažom dukrelėm.

„Jeigu man kas nors atsitiks, tik nekaltinkite Sirijos žmonių. Atsakomybę prisiimu aš“ – tarytum pranašiškai paskutiniame savo filmuotame dienoraštyje kalba pats Kenji Goto. Susukęs nemažai reportažų ir parašęs straipsnių iš karščiausių taškų, žurnalistas buvo įsitikinęs, kad vienas kito supratimu visuomet galima įveikti neapykantą.

Kruvinos aukos pareikalavusi žurnalistika

Japonijoje, kurioje, kaip ir bet kurioje demokratinėje valstybėje, yra nuomonių įvairovė, esti įvairių žurnalistų. Teisybės dėlei reikėtų atminti, kad tai ne pirmas japonų žurnalistas, naujausiaisiais laikais svetur gindamas spaudos laisvę netekęs gyvybės. Keistas sutapimas, tačiau 10 metų vyresnis bendravardis Kenji Nagai, nors ir skirtingomis aplinkybėmis, taip pat tikrąja to žodžio prasme paaukojo savo gyvenimą vardan socialiai atsakingos žurnalistikos – 2007 m. šis žurnalistas-fotografas buvo tuometės chuntos pajėgų gatvėje nušautas per masinius prodemokratinius Mianmaro protestus (vėliau drastiškai numalšintus Mianmaro vadovybės), kuriuos aktyviai fiksavo savo fotoaparatu. Ir sakoma, kad net parkritęs jis nepaliovė fotografuoti iki paskutinio atodūsio.

2012 m. rugpjūčio mėnesį taip pat Sirijoje žuvo japonų žurnalistė Mika Yamamoto per susišaudymą tarp Laisvosios Sirijos Armijos ir Bašarui Al-Asadui lojalių pajėgų.

Kukli solidarumo akcija

vigil_iamkenji

Būrelis žmonių, susirinkusių vigilijai Kenji Goto palaikyti.

Tiek laukiant žinių apie Kenji Goto, tiek po jo tragiškos žūties, Tokijuje prie premjero būstinės būriavosi nedidelės grupelės žmonių su plakatais „Aš esu Kenji“ ir taikos šūkiais, žvakių jūra sutyvuliavo ir prie Japonijos ambasados Jordanijoje. Vis dėlto ši solidarumo akcija labiausiai išplito internete, kur ant solidarumą su Kenji Goto reiškiančio puslapio „man patinka“ paspaudė virš 50 000 žmonių. Išpuolį pasmerkė Japonijos premjeras, JAV, Prancūzijos ir kitų Vakarų šalių lyderiai, Jungtinių Tautų Saugumo Taryba, taip pat Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija.

Kita vertus, socialinių tinklų dėka žurnalistas tarytum iš naujo prabilo taiką siunčiančia žinute – socialiniame tinkle „Twitter“ 4 metų senumo citata, tiek japoniška, tiek vėliau ir angliška, pasidalino tūkstančiai internautų. Ji skamba taip: „Užmerkiu akis, susivaldau. Būtų galas, jei rėkčiau ir šaukčiau. Tai arti maldos. Ne žmonėms neapykanta, teisimą palikime Dievui. Šito mane išmokė broliai ir seserys arabai.“ Tad jungdamasis prie akcijos ir aš paleidžiu šiuos žodžius toliau gyvuoti. Nes mes mylime laisvę. Nes mes esame Kenji.


Autorius: Audrius Sabūnas
Redagavo: Monika Dvirnaitė


Autorius: Audrius Sabūnas

Gimęs Klaipėdoje, Audrius yra VDU Energijos ir aplinkos magistro studentas ir poliglotas. Specialybinės domėjimosi sritys – darnusis vystymasis, atsinaujinantys energijos šaltiniai, pasaulinės energetikos tendencijos. Nuo mokyklos laikų domino Rytų Azijos kultūros, visuomenės ir kalbos. Beveik metus praleido Japonijoje, kur gilino japonų kalbos žinias, ėmėsi korėjiečių ir pamilo okinavų kalbą. XXI a. – informacijos amžius, tad džiugu sukauptomis žiniomis dalintis su gerbiamais BalticAsia skaitytojais.
[—]
Audrius is a graduate student in Energy and Environment at VMU and a polyglot. Having numerous fields of interest, Audrius primarily focuses on sustainable development, renewable energy and world energy policies for his research. He has been enchanted by East Asian cultures, societies and languages since high school times. A 1 year experience in Japan has allowed him to improve Japanese, take up Korean and fall in love with Okinawan. The 21st century is the century of information, hence it is my pleasure to share my knowledge with Baltic Asia readers.

Pasidalink šiuo straipsniu