Kinijos inovacijų ekosistema ir laimėjimai

Jau sėdėdami mokyklos suole daugelis mūsų žinojo, kad tolimoji Kinija pasaulį aprūpino galybe dalykų – popieriumi, šilku, kompasu, porcelianu ar paraku. Nors šiais laikais šalies gamybiniai laimėjimai yra stereotipiškai laikomi masiškais ir nekokybiškais, tolimoji Azijos valstybė naujovėmis ir inovacijomis nesiliauna stebinusi. Daugiau pasaulyje nėra tokio precedentinio rinkos augimo kaip Kinijoje. Šalis greitai kopia vertės skalėje, pereinant iš pigios gamybos į inovacijų augimo aplinką. Tuo nereikėtų stebėtis – vyriausybė skiria itin daug dėmesio telekomunikacijos, superkompiuterių, gyvosios gamtos mokslų, atsinaujinančios energijos mokslinių tyrimų plėtrai.  Patraukli inovacijų aplinka pritraukia ir stambų užsienio kapitalą, kuris siekia pasinaudoti novatoriškomis idėjomis ir taip brandinti asmeninius produktus. Mes taip pat sekame gerąja praktika – stiprėjantis Lietuvos ir Kinijos bendradarbiavimas atveria platesnius kelius ne tik eksportui, bet ir kultūros, žinių mainams bei suteikia galimybę pasinaudoti pigesne ir modernesne vietine gamyba. Augantis ryšys atspindi ir tolygiai kartu su juo besikeičiantį interesą Kinijos naujienoms, todėl šiame straipsnyje kviečiame susipažinti su Kinijos inovacijų aplinka ir jos laimėjimais.

Inovacijų aplinka

Valstybės siekiai

Per pastaruosius dešimtmečius Kinijoje inovacijų ekosistema sparčiai patobulėjo. Nuo 2000 m. iki 2010 m. investicijų į mokslinius tyrimus ir plėtrą apimtis padidėjo 6,6 karto, 2010 m. siekdama 700 milijardų RMB (Renminbi, Kinijos valiuta; 84 mlrd. eurų). 2015m. šalis pradėjo aktyviai vykdyti Made in China 2025 strategiją, kuri siekia pereiti prie supergamybos – pakelti pramonės technologines galimybes ir modernizuoti pasenusius gamybos įrenginius. Tais pačiais metais Kinija pasiekė antrą vietą pagal investicijas, skiriamas moksliniams tyrimams ir plėtrai (R&D) visame pasaulyje. Be to, novatoriška infrastruktūra yra plėtojama ne tik vietinės valdžios ir tyrimų institutais, čia svarbų vaidmenį atlieka ir šalies universitetai. Kiekvienais metais Kinija apmoko daugiau nei 700 000 inžinerijos absolventų, nepaisant, kad kai kuriose vietovėse trūksta kitokių specialistų. Nors visai neseniai dar buvo jaučiama atskirtis tarp akademinių ir pramoninių tyrimų, tačiau dabar universitetai noriai vykdo įdomius bendrus projektus su šalies įmonėmis.

Svarbiu spartos įrankiu tampa ir šalies mokslo bazės. Šiuo metu Kinijoje suskaičiuojama virš 700 aukštųjų technologijų inkubatorių, kurie teikia finansavimą ir konsultacijas startuoliams. Apie 10% jų aktyviai bendradarbiauja su pagrindiniais šalies universitetais bei yra vyriausybės programos Torch dalis.  Torch, įkurta 1988 m., yra speciali sistema skatinanti kurti naujas mažų ir vidutinių dydžio aukštųjų technologijų įmones bei vykdyti jų mokslinių tyrimų ir technologijų plėtrą. Programa orientuojasi ir į šalies mokslo raidą, vykdo bendrą reformų politiką ir stengiasi išnaudoti Kinijos technologinės pažangos privalumus ir galimybes. Taip pat, ji yra įrankis reklamuoti šalies aukštųjų technologijų pramonę.

Kinijos Silicio slėnis

Didžiausias tokio pobūdžio inkubatorius yra Zhongguancun mokslo bazė Pekine. Jo dydį sunku įsivaizduoti – jis turi beveik 40 universitetų, daugiau nei 200 nacionalinių mokslo institucijų, 67 valstybinių laboratorijų. Be to, jame yra įsikūrę daugiau nei 20 tūkst. aukštųjų  technologijų įmonių, taip sukuriant stiprų ir naujovišką pramonės klasterį. Jis apima elektroninę informaciją, biomediciną, energetiką ir aplinkos apsaugą, naujas medžiagas, pažangias gamybos, kosmoso technologijas. Ne veltui jis savo dydžiu ir funkcijomis yra lyginamas Silicio slėniui. Nors Lietuva ryšių su šia mokslo baze dar neturi, bet galime pasigirti bendradarbiavimu mokslo srityse. Mūsų šalis yra pasirašiusi susitarimus su Kinijos mokslo, inovacijų ir technologijų asociacija ir Tianjino aukštųjų technologijų transformacijos centru, šalies lazerių asociacija turi bendradarbiavimo sutartį su Vuhano miesto lazerių klasterių asociacija, o MITA (Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra) yra pasirašiusi bendradarbiavimo susitarimą su Šanchajaus mokslo ir technologijų parku. Nereikia pamiršti ir daugybės dvišalių sutarčių tarp Lietuvos ir Kinijos universitetų, kurie ne tik suteikia studentų mainų galimybes, bet ir aktyviai keičiasi informacija bei žiniomis. Galime tikėtis, kad ateityje Lietuva užmegs ryšį ir su Zhongguancun baze.

Telekomunikacija

Huawei – Kinijos technologijų lyderis

Ilgus metus šalies gamyba buvo apibūdinama kaip kopijuojanti, alternatyvi ir nekokybiška. Pirmas šį faktą pradėjo neigti telekomunikacijos įrangos bendrovė Huawei Technologies. Šis brandas pradėjo Kinijos technologijų įtaką pasaulyje nuo Europos – įrenginio inovacijos privertė vietinius konkurentus mažinti savo kainas ir atkartoti jo pažangesnius metodus. Jo populiarumas augo it ant mielių – 2013 m. pirmą ketvirtį Huawei išmaniųjų telefonų buvo parduota 9,3 milijonų, o 2016 ketvirtą ketvirtį jau 45,4 milijonų vienetų. Šiai dienai jis konkuruoja su populiariausiais išmaniaisiais – paskutinį ketvirtį jo pardavimai beveik pasivijo Iphone modelius. Taip pat Kinijoje, kurioje tradiciškai vakarietiška produkcija yra išaukštinama ir prioritetinė, aplenkė minėtus Apple kūrinius. Be to, mobilieji telefonai yra tik korporacijos ledkalnio viršūnė, kurios apačioje slepiasi ir sėkmingi telekomunikacijų tinklai, ir pažangiųjų mikroschemų rinkiniai. Ši sėkmė nebuvo atsitiktinė – konkurencinga, žema kaina (bet tikrai ne mažiausia rinkoje) bei aukštos kokybės gaminiai greitai tapo vertinami rinkos vartotojų. Įmonė itin stengiasi diegti inovatyvias naujoves, ji skiria net 20 % savų pardavimų moksliniams tyrimams ir jų plėtrai, šis skaičius kiekvienais metais auga (2014 m. suma siekė 5,9 milijonus, o 2016 m. 9,45 milijonus JAV dolerių).

Telekomunikacijų būstinė

Kinijos valdžia taip pat išleido daugybę pinigų dėl siekio paremti vietinės technologijos industrijas ir prioretu iškėlė inovacijų plėtojimą. Tai paskatino ir diskusijas, kad Huawei spartus augimas buvo remtas valstybės subsidijomis, nors šį faktą pati korporacija neigia. Kad ir kaip būtų, kompanija ir šalis savo indėliu paskatino telekomunikacijų plėtrą. Sužavėti tokių pasiekimų, daugiau nei 800 užsienio bendrovių Kinijoje įkūrė mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos laboratorijas (R&D), įskaitant tokius milžinus kaip Nokia, Orange, Alcatel ir Motorola. Šis pasirinkimas neturėtų stebinti – tarptautinės telekomunikacijų organizacijos akivaizdžiai vertina tai, kad Kinija jau parodė didelius pasiekimus šioje srityje. Be to, pigesnė darbo jėga ir kokybiška inovacijų infrastruktūra prisidėjo prie tokio pasirinkimo. Spartus mobiliųjų duomenų naudojimas augimas skatina visos Kinijos telekomunikacijų rinkos pokyčius. Tad naujų vartotojų įpročiai reikalauja vis daugiau iš mobilaus ryšio tinklų ir jų operatorių. Pavyzdžiui, šalies mokslininkai sukūrė savo standartą 3G mobiliosioms technologijoms TD SCDMA, kuris yra naudojamas visame pasaulyje. Kitas žymus šalies telekomunikacijų konglomeratas ZTE aktyviai vykdo tyrimus tokiose srityse kaip 5G ryšio infrastruktūroje ir susijusiose su tuo technologijose.

Superkompiuteriai

Šiai dienai Kinija duoda stiprų smūgį Jungtinėms Amerikos valstijoms superkompiuterių dominavimo varžybose.  Svarbu, kad tai yra pirmas kartas, kai didesnė dalis top 500  pasaulio superkompiuterių sąraše yra kinų, o ne amerikiečių. Reitinge Kinija šiuo metu turi 167 sistemas, o JAV – 165. Kitos šalys yra toli nuo lyderiaujančių – trečioje vietoje esanti Japonija turi 29 tokias sistemas. Dabar greičiausiu pasaulio kompiuteriu yra tituluojamas kinų TaihuLight. Jis gali atlikti 93 kvadrilijonus skaičiavimų per sekundę – jis tai daro tris kartus greičiau už ankstesnį numerį Tianhe-2. TaihuLight naudoja 41 000 lustų, o kiekvienas iš jų turi 260 procesorių, kurie sudaro 10,65 milijonų procesorių branduolių. Nors jo RAM atmintis siekia 1,3 petabaitus (kam smalsu, 1 petabaitas siekia vieną milijoną gigabaitų), ir tai yra truputį mažiau nei Tianhe-2, tačiau superkompiuteris yra efektyvesnis nei jo pirmtakė. Mokslininkai sugebėjo sumažinti jo energijos naudojimą iš 17,8 megavatų (1 megavatas – vienas milijonas vatų) į 15,3 megavatus, taip jis atsidūrė 4 vietoje Žaliųjų superkompiuterių sąraše. Geriau suprasti šios super technologijos galią, palyginkime ją su mums pažįstamu Lietuvos superkompiuteriu HPC Saulėtekis. Pastarasis turi viso labo 2196 skaičiavimo branduolių   (~penkiais tūkstančiais kartų mažesnį kiekį nei TaihuLight), 3648 gigabaitų darbinės atminties ir 620 terabaitų (1 terabaitas – 1000 gigabaitų) diskinės atminties. Nors jo duomenys atrodo visiškai menki, nereikia pamiršti, kad jo reikšmė Lietuvai yra milžiniška. Kompiuterio skaičiavimais naudojasi ne tik mokslininkai bei studentai, bet ir Santaros slėnio darbuotojai, kriminalistai ir kibernetinio saugumo specialistai. Tad galime įsivaizduoti, kokias užduotis sugeba atlikti žymusis Kinijos superkompiuteris. Dar labiau įspūdinga tai, kad pirmą kart TaihuLight nesiremia vakarietiška įranga. Anksčiau didžiausi pasaulyje superkompiuteriai buvo pagaminti naudojant JAV sukurtais lustais su Intel ar International Business Machines technine įranga arba pagal Sun Microsystems licenciją gaminamą Silicio slėnyje. Taip pat, atrodo Kinijos ambicijos nemažėja – dabartinis jų tikslas yra sukurti 10 kartų galingesnį superkompiuterį jau 2020 m.

Gyvosios gamtos mokslai

Neseniai paskelbtos Kinijos gyvosios gamtos mokslo politikos gairės rodo, kad stipriausios ir novatoriškiausios kompanijos klestės būtent joje, antroje pagal dydį pasaulyje medicinos rinkoje. Ir visai nepriklausomai nuo šalies kilmės.  Nors Kinijos pajėgumai gyvosios gamtos moksluose vis dar atsilieka nuo kitų pramonės lyderių, pastarosios pastangos biotechnologijose užtikrina, kad šalis taps pagrindine šios srities dalyvė.  Tam duris atvėrė 2016 m. Kinijos vyriausybės išleistas jau tryliktas penkmečio planas. Jame nurodyta, kad kinai daugiausiai dėmesio skirs jau minėtiems inovatyviems pasiekimams, stipriai pabrėžiant ir biologinių technologijų sritį. Vietinė valdžia atlieka svarbų vaidmenį siekdama sušvelninti gyvosios mokslų inovacijų keliamą rizikos netikrumą.  Kinijos politikai taip pat strategiškai išnaudojo savo šalies išskirtinius pranašumus. Visų pirma, jie tikslingai plėtojo įmones ir organizacijas, galinčias prisijungti prie pasaulinių tinklų ir gyvosios gamtos vertybių grandinių, įdarbino užsienio talentus, pradėjo integraciją į pasaulinės prekybos ir farmacijos reguliavimo standartus, taip didindami eksportą. Stiprinti darbo jėga šalis kiekvienais metais gamina 150 000 gyvosios gamtos mokslų absolventų, kurių daugiau nei 10 000 studijuoja užsienyje. Tačiau, kad Kinijos gyvosios gamtos mokslų pramonė taptų komerciškai gyvybinga, šalis turi toliau spręsti šiuos tris politikos iššūkius: pirmiausia, plėtoti technologijų perdavimą iš mokslinio tyrimų prototipų į komercinių produktų kūrimo procesus, antra, reformuoti reguliavimo sistemą, skatinančią vartotojų rinkų augimą ir stiprinti vartotojų saugos taisykles.

 

Kokius sunkumus kelia inovacijos?

Atrodo, kad ne visos pastangos gerinti gamtos mokslų padėtį šalyje yra vaisingos. Nauji reguliavimai susilaukia ir daug kritikos – ekspertai teigia, kad aklai siekdami pokyčių šioje srityje, valdžia pamiršta plėtoti Švarias technologijas. O jos Kinijoje yra itin svarbios – turbūt visi esame girdėję apie beprotišką miestų ir dirvožemių užterštumą valstybėje. Be to, gilinantis į Kinijos ekonominį augimą tampa aišku, kad skatinant inovacijų plėtrą yra siekiama sukurti daugiau mokesčių mokėjimo aparatų. Šis veiksnys gal ir atrodo pateisinamas, tačiau valdžia užmerkia akis daug svarbesnėms problemoms, pvz. skurdui kituose šalies regionuose.

Kitas šalyje kvestionuojamas objektas yra patentai. Saugoti įvairių inovacijų nuosavybės teises yra būtina. Kinijoje patentinės paraiškos kasmet auga 20% per metus. Viena iš šio augimo priežasčių gali būti tai, kad daugelis institucijų siūlo pinigines nuolaidas darbuotojams, pateikiantiems patentų paraiškas. Tačiau, kaip žinoma, kiekybė nelemia kokybės. To eigoje neišvengiamai įvyko ir didžiuliai ginčai sprendžiant jų registravimo klausimus. Palaipsniui teismai vis sunkiau taiko intelektinės nuosavybės įstatymus, įvestus po Kinijos įstojimo į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO) 2001 metais. Nors Kinija ilgus metus aktyviai vysto savarankišką technologijų kūrimą, šalis dažnai kritikuojama už jų vagystes. Kadangi tokios stambios šalies įmonės kaip Huawei, ZTE ar Lenovo tapo globalios ir pradėjo vykdyti pasaulinę veiklą, PPO spaudžia vyriausybę priimti griežtesnius nuosavybės apsaugojimo įstatymus.

Grėsmę įvardijo ir JAV žvalgybos komitetas – jis aiškiai išreiškė susirūpinimą dėl Kinijos telekomunikacijų infrastruktūros pardavėjo ZTE ir Huawei, kurie taip pat plėtėsi į valstijas. Nors šios telekomunikacijos milžinės yra privačios bendrovės, abi įmonės renka  įvairius duomenis savais produktais, tad ir galimai perduoda informaciją Kinijos vyriausybei, su kuria turi glaudžius ryšius. Šios problemos tapo ypač ryškios po kibernetinio karo ir Azijos šalies telekomunikacijų infrastruktūros naudojimo žvalgybos procesuose, tad šias kompanijas amerikiečiai laiko grėsme nacionaliniam saugumui.

Rūta Grigaliūnaitė

 

Autorius: Baltic Asia

Pasidalink šiuo straipsniu