Ne per seniausiai mūsų tautiečiai slapta iškeldavo Lietuvos vėliavą, rizikuodami atiduoti savo gyvybes Sovietų Sąjungos pareigūnams, o dabar Tibeto žmonės bando kratytis svetimos Kinijos Liaudies Respublikos vėliavos. Dėl šios priežasties, daugelis lietuvių negali išlikti abejingi stebėdami šių dienų Tibeto dramą siekiant savo nepriklausomybės.
Spalio 1-oji – Nacionalinė Kinijos diena, paskelbta dar 1949 metais. Kinijai tai itin svarbi šventė, pabrėžianti šalies valstybingumą bei galią ir tarsi įrodanti pasauliui Kinijos savarankiškumą, todėl valdžia itin rūpinasi, kad ji būtų deramai sutikta. Nacionalinei dienai pažymėti skirta visa savaitė, o ruošiamasi jai dar ilgiau, tačiau autonomiją turintis Tibetas, akivaizdžiai nenorintis būti priklausomas nuo Kinijos Liaudies Respublikos, randa būdų pademonstruoti, kaip mažai jam terūpi Kinijos pergalės.
Vieno Tibeto regiono, Driru, gyventojai jau ilgokai nekėlė Kinijos vėliavų ant savo namų (Kinija, norėdama pademonstruoti valdžią, visuose Tibeto regionuose jau nuo 2011-ųjų įsakė iškelti raudonąsias vėliavas ant kiekvieno namo), todėl ir spalio 1-ąją netaikė jokių išimčių, taip išreikšdami panieką Kinijos autoritetui. Tačiau rugsėjo 27 dieną, vos kelios dienos prieš didžiąją šventę, Driru regionas susilaukė kelių tūkstančių Kinijos karių. Pirminiais duomenimis, apie 40 žmonių buvo išvežta, o likusiems gyventojams neleista išeiti iš namų: sustabdyta mokyklų ir viešųjų įstaigų veikla, blokuojamas internetas ir bet kokie kiti ryšiai, gatvėse stovi sargyba ir atmosfera iki dabar įtempta. Tačiau tibetiečiai nepasiduoda ir mano, kad yra vieningi ir atsilaikys Kinijos spaudimui.
Nors Kinija teigia, kad nori palaikyti šalies vieningumą ir deda dideles pastangas „padėti“ autonomiją turinčioms provincijoms ir regionams vystytis ir plėtoti ekonomiką bei kultūrą, tačiau tokie įvykiai teįrodo, kad šaliai vis dažniau reikia demonstruoti agresyvią karinę jėgą norint išlaikyti bent teorinę vienybę. Tik ar ilgai tai padės?
Paruošė: Greta Oss
Papildoma informacija
