Iškiliausias asmuo, siejantis Japonijos ir Lietuvos diplomatinius santykius bei skatinantis vis intensyvėjančius kultūrinius mainus tarp valstybių, Čiūnė Sugihara, suteikdamas „gyvybės vizas“, Antrojo Pasaulinio karo metu išgelbėjo daugiau nei dešimt tūkstančių Lietuvos, Lenkijos bei Vokietijos žydų gyvybių. Už tokius nuopelnus abiejų šalių istorijai, buvusiame Japonijos konsulate Kaune įrengtas veikiantis Sugiharos namų memorialinis muziejus, siekiantis plėsti edukacinio pobūdžio veiklą. Iš Sugiharos namų antrojo aukšto išsikėlus VDU Azijos Studijų Centrui, muziejui atiteko didesnės patalpos, leidžiančios išplėtoti jau esamą ekspoziciją.
Remonto idėją muziejus vystė jau seniai, imtis darbų trukdė tik finansinės aplinkybės, tad japonams pradėjus rinkti lėšas Sugiharos namų paramai, atnaujinimo darbai virto realybe. Tsurugos ir Kobės miestuose buvo surinkta beveik dvidešimt tūkstančių eurų suma, skirta būtent muziejaus rekonstrukcijai ir išlaikymui, tad vidaus atnaujinimo darbai jau įpusėjo. Kaip teigia Sugiharos muziejaus vadybininkas R. Janulaitis, remonto darbais siekiama rekonstruoti autentišką tuometinį namų interjerą. Didžiulis dėmesys skiriamas net tokioms detalėms, kaip kištukiniai lizdai, užsakomi iš Vokietijos, šviesų jungikliai, langų rankenėlės, radiatorių reguliatoriai su lietuviškais „šilta-šalta“ užrašais ir daugybė kitų detalių, leisiančių pajausti Kauno tarpukario modernizmo architektūros specifiką.
Atgavus antrojo aukšto patalpas, muziejus ketina plėsti parodą ir įtraukti Lietuvos istorines aplinkybes paaiškinančią ekspoziciją, mat lankytojams, kurių sulaukiama virš šešiolikos tūkstančių kasmet, neretai būna nesuvokiama to meto Lietuvos politinė padėtis ir istorinis kontekstas. Taip pat pagrindinį kambarį, kuriame kadaise buvo Sugiharos šeimos valgomasis bei svetainė, planuojama paversti sale, kurioje bus rodomi filmai apie japonų diplomatą bei organizuojami muziejaus ir Japonijos ambasados Lietuvoje renginiai. Tokius vidaus remonto darbus planuojama pabaigti jau šiais metais, tačiau didesnį nerimą kelia išorės fasadui reikalinga rekonstrukcija.
Manoma, kad paskutinį kartą namo fasadas buvo tvarkytas 1980 metais, tad stogo bei kiemo remontas yra būtinas. Ketinama sutvarkyti stogą, byrantį sienų tinką, perdažyti namą autentiška spalva, atstatyti kiemą juosusią tvorą, sutvirtinti kiemo šlaitą bei, remiantis kaimynų prisiminimais, įrengti anuomet kieme stovėjusią pavėsinę. Japonai taip pat noriai prisideda prie Sugiharos namų rekonstrukcijos darbų – jau šiemet iš Japonijos į Lietuvą ketina atvykti savanorių brigada, kuri yra pasiryžusi perdažyti namo fasadą, o specialūs dažai bus perkami Lietuvoje, nes remontas turi būti atliktas laikantis paveldosaugininkų nurodymų. Tačiau šiuo metu pats svarbiausias yra stogo remontas, kuriam bus naudojamos specialios, autentiškos čerpės, taigi reikalingos itin didelės lėšos. Kaip teigia R.Janulaitis, Sugiharos namai dažniausiai sulaukia finansinės paramos iš privačių asmenų, kaip manoma, išgelbėtų žydų palikuonių, tačiau tikimasi gauti ir Kauno savivaldybės paramą bei surasti oficialių užsienio rėmėjų, nes susidomėjimas projektu didėja, o įvairios Japonijos įmonės bei organizacijos jau ima siūlyti savo pagalbą.
Vis tik bet kokia parama labai pravestų Sugiharos memorialiniam muziejui, tad kiekvienas, norintis paaukoti, informaciją gali rasti http://www.sugiharahouse.com/lt/support-us arba skirti savo 2 procentų neapmokestinamų pajamų mokesčio paramą.
Straipsnio autoriai: Viktorija Purlytė, Ugnė Radvilaitė
