Danės krantu / Šurmulio pilna valtis / Antis praleidžia
Vėlyvos rugpjūčio vasaros vėjo taršomiems medžiams šlamant ir vidurdienio karelijono varpų duetams gaudžiant, Jono kalnelio ir Danės upės prieglobstyje tvyrojo nepaprasta japoniškojo trieilio haiku dvasia. Klaipėdoje įvykęs renginys, suorganizuotas Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos, savo dvasia ir pasiūlytu formatu pranoko daugelio atvykusiųjų lūkesčius. Neįprasta renginio idėja – atrasti japoniško trieilio grožį aplinkoje, kuri iš tiesų pajėgtų atskleisti šių trieilių kontekstualumą ir emocinę vertę.
Renginio dalyviai buvo pakviesti šį malonumą patirti saulėtą popietę sėdint valtyse ir tyliai vieni sau arba garsiai kitiems skaitant mėgstamiausius haiku. Biblioteka juos pasiūlė išsirinkti iš 21-os haiku knygos lietuvių, japonų, anglų bei rusų kalbomis.
Renginio biblioteka taip pat siūlė dalyviams susipažinti su unikaliomis knygomis, bibliotekai padovanotomis Japonijos ambasados.
Renginyje savo patirtimi dalinosi haiku vertėjas ir kūrėjas Vytautas Dumčius, haiku rašytoja ir daugelio tarptautinių konkursų laureatė Goda V. Bendoraitienė bei rašytojas Danielius Milašauskas.
Po ramaus pasiplaukiojimo valtimis su haiku knygomis rankose, dalyviai dalinosi savo mintimis ir sukurtais haiku bei atidžiai klausėsi jau patyrusių haiku rašytojų. Vytautas Dumčius, kalbėdamas apie japoniškų trieilių kūrimo tradiciją, pabrėžė, jog rašant haiku yra svarbu fiksuoti mažas ir šiuo metu vykstančias emociškai stiprias akimirkas, taip pat nepamirštant atspindėti supančią gamtą ir jos reiškinius, tokius kaip metų laikai. Kaip vertėjas, jis prisipažino, jog dažnai versti haiku yra sudėtingiau nei juos rašyti.
Vytautas Dumčius šį renginį traktuoja kaip pirmąją Lietuvoje įvykusią tipišką klasikinės haiku poetikos mokyklą. Tokiose mokyklose mokytojai su savo mokiniais dažnai susirinkdavo gražiuose gamtos kampeliuose, kuriuose galėtų ieškoti įspūdžių ir emocijų, kuriuos užrašytų ir vėliau pasidalintų su kitais. Goda V. Bendoraitienė, trieilius kurianti nuo 2007-ųjų metų, paantrino Dumčiaus mintims pridėdama, kad haiku kūrybai svarbu ir tam tikra vidinė ramybė, kurią lengviausia surasti būnant gamtoje.
„Haiku skaitymai valtyse“ – I. Simonaitytės bibliotekos projekto „Keliaujanti biblioteka“ dalis. Pakalbinę projekto organizatorę, Regiono bibliotekų ir kultūros vadybos skyriaus vedėją Daivą Nakrošienę, kaip kilo idėja suorganizuoti šį renginį, ji atsakė, jog tai jau ne pirma jų Japonijos tema organizuota veikla. „Šis renginys gimė neatsitiktinai. Biblioteka jau keletą metų palaiko glaudžius ryšius su Japonijos ambasada Lietuvoje. Ambasada bibliotekai dovanojo knygų kolekciją, kurią biblioteka buvo suinteresuota viešinti. Pagrindinis projekto tikslas – skatinti skaitymą. Mes siekėme per haiku skaitymą netradicinėse erdvėse pritraukti daugiau žmonių susipažinti su japonų kultūra bei literatūra.“
Jau įvykus renginiui galima teigti, jog skaitymas netradicinėse erdvėse iš tiesų patraukia žmonių dėmesį. Jie noriai ima knygas į rankas, kad patirtų dar didesnį skaitymo malonumą.
Renginio metu pasiplaukioti valtimis buvo galima nemokamai.
Pabaigai, visiems prijaučiantiems bei siekiantiems išmokti kurti haiku, rašytojas Danielius Milašauskas siūlo savo metodą: susirasti tokį pat entuziastingą draugą, su kuriuo galėtumėte reguliariai apsikeisti savo kūryba, kuria bandytumėte apsakyti savo užfiksuotus nutikimus ir įspūdžius. Tai padėtų geriau pajausti ir įsigyventi į haiku formą, o palaikoma „draugiška konkurencija“ padėtų nenustelbti „poetinės kibirkšties“ ir paskatintų ieškoti naujų emocijų bei subtilių pastebėjimų savo kasdienybėje.
