Zhuangzi vardas yra naudojamas ir kaip mokytojo Zhuang (dar žinomo kaip Zhuang Zhou, kin.: 莊周) įvardinimui ir kaip Daoizmo knygos (Zhuangzi, kin.:莊子) nusakymui. Todėl pirmiausia reikia žinoti, kas buvo tas mokytojas Zhuang. Taigi, filosofas Zhuangzi yra laikomas vienu iš Daoizmo pradininkų, šalia Laozi. Spėjama, kad Zhuangzi gyveno 369-286 m.pr.Kr., jo vardu pavadintas tekstas yra vienas iš pagrindinių Daoizmo tekstų, šalia Daodejing (kin.:道德經). Šis tekstas išsiskiria savo apimtimi, kadangi jis susideda net iš trisdešimt trijų skyrių, kurie yra skirstomi į dar tris grupes: vidiniai skyriai (nuo pirmojo iki septintojo), išoriniai skyriai (nuo septintojo iki dvidešimt trečiojo) ir mišrūs (nuo dvidešimt trečiojo iki trisdešimt trečiojo). Spėjama, kad vidiniai skyriai yra parašyti paties mokytojo Zhuang (su kuriuo mes jus ir supažindinsime), o likę sekantys skyriai buvo įamžinti filosofo mokinių bei jo vėlesnių pasekėjų.
Tačiau norint suprasti Zhuangzi filosofinės mokyklos idėjas, visų pirma, reikia žinoti, kas yra Daoizmas bei ką simbolizuoja žodis Dao.
Kas yra Daoizmas ir ką reiškia Dao?
Nors visi Rytų Azijos mylėtojai tikriausiai puikiai žino, kas yra Daoizmas, Vakarų kultūroje, ši religija-filosofija vis dar nėra visiems girdėta ir pažįstama. Iš esmės, Daoizmas yra siejamas su gamta, natūralumu ir ramybe. Ko gero, tai galėtų būti viena tyriausių ir šviesiausių Rytų Azijos religinių bei filosofinių krypčių, kadangi priverstinis šios ideologijos diegimas kitiems yra svetimas Daoizmo išpažinėjams.
Norint suprasti, kas tas Daoizmas, pirmiausia panagrinėkime žodžio Dao reikšmę. Dao (kin.: 道) išvertus iš kinų kalbos gali reikšti kelią, tačiau toks vertimas mus, vakariečius, gali kiek klaidinti. Reikia nepamiršti, kad Zhuangzi veikale naudojama senoji kinų kalba palieka daug vietos interpretacijoms. Vienas hieroglifas gali turėti bent kelias skirtingas prasmes. Tad mums, vakariečiams, kartais kyla sunkumų teisingai suprasti, ką žymieji to meto filosofai norėjo pasakyti, naudodami vieną ar kitą hieroglifą. Būdingas dviprasmiškumas neretai painioja ir klaidina vertėjus. O kadangi pati Zhuangzi filosofija ir taip pilna metaforų, iki galo neišsakytų minčių, dažnai net ir paslėptų idėjų, tai įtakoja daugybės interpretacijų atsiradimą.
Taigi, norint geriau suprasti tikrąją Dao reikšmę, pabandykite įsivaizduoti bėgiką. Jis bėgdamas ilgas distancijas tam tikru metu ima bėgti, tarsi, to nė nejusdamas. Atrodo, kad pats kūnas dėlioja kojas, atsispiria nuo žemės ir lekia pirmyn. Anot daoistų, tai ir yra tas momentas, kai Dao įsigali bėgančiajame: žmogaus ego pranyksta, ištuštėja ir tuo pat metu pats bėgimas tampa lengvas, nereikalaujantis pastangų ir tobulai vykstantis. Tai ir yra tuštumos (bėgiko sąmonės) ir pilnumos (veiksmo), būties ir nebūties kombinacija, kuri yra esminis Daoistų kelias. Tad Daoizmas, iš esmės, moko siekti tokios būsenos, kuomet žmogus, tarsi, įsilieja į vykstantį veiksmą ir tampa natūrali aplinkos bei pačios gamtos dalimi. Kitaip tariant, materialių vertybių siekiantis karjeristas yra visiška priešingybė Zhuangzi piešiamam idealui.
Pagrindiniai Zhuangzi filosofijos bruožai
Kas bent kartą studijavo Daoizmą, ir yra susipažinęs su Zhuangzi ir Laozi filosofinėmis idėjomis, kaip vieną pagrindinių skiriamųjų bruožų galėtų įvardinti požiūrį į politiką. Zhuangzi nesikoncentruoja ties valdovu-išminčiumi, kaip tuo metu buvo populiaru Kinijoje. Jis sutelkia dėmesį į kiekvieno asmeninį tobulėjimą, savęs ir pasaulio suvokimą, kas iš esmės Konfucionizmą iškelia kaip Daoizmo opoziciją. Zhuangzi veikale politiniai interesai ne tik nėra svarbūs, tačiau dažnai iš jų juokiamasi ar net prieštaraujama. Dėmesys sutelkiamas į individualų asmenį, jo ryšį su gamta ir supančia aplinka.
Zhuangzi išskirtinumą lemia netradicinis teksto stilius. Siekiant atskleisti filosofines idėjas, pasitelkiamos metaforos, alegorijos, anekdotai, satyros, ar trumpi dialogai, kurie iš pradžių gali pasirodyti labai paprasti, tarsi, kasdieniai pasakojimai ar niekuo neišskirtinės gyvenimiškos situacijos, tačiau kiek labiau pasigilinus atsiskleidžia paslėptų prasmių ir įžvalgų gausa. Toks filosofinis žaidimas yra vienas ryškiausių šio kinų filosofo bruožų. Žinoma, iš pradžių Zhuangzi rašymo stilius gali pasirodyti kiek klaidinantis ir ne visai „rimtas“, tačiau atidžiau įsiskaičius atrandamas tikras filosofininių minčių lobynas.
Išskirtinė kinų filosofo mąstysena ir samprotavimai labai dažnai nusiveda skaitytoją į tolimus sąmonės ir netgi pasąmonės plotus. Vienas po kito kylantys klausimai ir į juos randami atsakymai ne visada patenkina mūsų smalsumą, dažnai jie painioja skaitytojus ar net palieka nežinioje. Zhuangzi savo idėjų nepatiekia kaip gražiai ir tvarkingai patiekto patiekalo geriausiame restorane. Zhuangzi tekste nerasime nuoseklaus ir aiškaus minties vystymosi, tačiau tai tik atskleidžia filosofo mąstymo stilių bei padeda perteikti esminių idėjų reikšmę. Jis neiškelia nei vienos tiesos, kaip neginčijamos. Kiekviena iškelta mintis yra dažniausiai vienu metu ir kritikuojama ir ginama skirtingų pasakojimo veikėjų. Taigi, ieškoti neginčijamų gyvenimo tiesų Zhuangzi pasakojimuose yra beprasmiška. Vyraujantis atvirumas įvairioms situacijoms ir kintančioms tiesoms bei neužsidarymas nuo supančio pasaulio yra, bene, pagrindiniai filosofo bruožai.
Drugelio sapnas
Vieną žymiausių Zhuangzi alegorijų “Drugelio sapnas” galima rasti antrajame Zhuangzi skyriuje, tad, manoma, kad ši istorija yra paties mokytojo Zhuang sugalvota ir užrašyta:
Kartą Zhuang Zhou sapnavo, ir tuomet jis buvo drugelis – skrajojantis šen bei ten, patenkintas savimi ir užsiimantis tuo, kas jam patinka. Jis nieko nežinojo apie Zhou. Staiga jis pabudo, ir tuomet jis buvo visiškai tikras Zhou. Nežinia, ar yra Zhou, sapne tampantis drugeliu, ar tai yra drugelis, sapne tampantis Zhou. Yra Zhou ir yra drugelis, taigi tarp jų būtinai yra skirtumas. Tai vadinama daiktų transformacija.
Mokytojas Zhuang sapnuojantis, kad jis yra drugelis.
Ši, bene žymiausia, Zhuangzi istorija ne tik puikiai atspindi Zhuangzi stilių, sugretina žmogų ir vabzdį, taip trypdama bet kokias antropocentristines idėjas. Tokie skirtingi veikėjai, neretai naudojami Zhuangzi pasakojimuose, atskleidžia dar vieną svarbią Zhuangzi mintį: kad viskas visame pasaulyje nuolatos keičiasi. Tokia idėja moko mus su tuo susitaikyti bei priimti tai, kaip natūralų gamtos procesą. Neapsiribojimas žmogumi, nestatymas jo į istorijos centrą, leidžia skaitytojui suprasti, kad besikeičiantys veikėjai, parodo, jog nieko nėra pastovaus. Nesureikšminant nei gyvio nei žmogaus egzistencijos parodoma, kad nei viena pozicija nėra gera ar teisinga. Nes, anot filosofo, viena ir neginčijama tiesa paprasčiausiai neegzistuoja, lygiai taip, kaip neegzistuoja ir gėris ar blogis, grožio standartai taip pat negali būti galutiniai.
Paanalizuokime:
Svarbus “Drugelio sapno” aspektas yra pats pasakojimo stilius, kuomet Zhuangzi netvirtina, ar jis yra Zhuang Zhou, ar drugelis. Šis žvelgimas iš niekieno perspektyvos, tarsi, pats pasakotojas nė neegzistuotų tik dar kartą pabrėžia žmogaus svarbos sunykimą. Toks istorijos perteikimo būdas, kuomet pats Zhuangzi, kaip pagrindinis veikėjas, pasirodo ne veikėjo pozicijoje, ir ne pasakotojo, o, tarytum, iš tuštumos kalbantis balsas, yra vadinamas nuline perspektyva. Istorija pasakojama, tarytum, iš šono, tačiau tuo pačiu metu, priimant abu veikėjus: ir Zhuangzi, ir drugelį, kaip pačius tikriausius personažus. Nulinė perspektyva atskleidžia filosofo skatinimą sunaikinti savo ego, nieko nesureikšminti, o juo labiau savęs, kadangi viskas yra vienodai svarbu, arba, kitaip tariant, vienodai nesvarbu.
Zhuangzi sutelktas dėmesys į savęs ribojimą ir prisirišimą prie aplinkos taip, tartum, ji būtų pastovi atrama, prie kurios galėtume jaustis saugūs ir nereikėtų lipti iš savo komforto zonos, parodo daugumos žmonių klaidingą ir kiek siauroką mąstymą. Toks prisirišimas prie kintančių procesų ir jų įsivaizdavimas, kaip pastovių, anot autoriaus, trukdo gyventi laisvai ir nuolatos mus spraudžia į rėmus. Žmonės yra linkę tikėti mokslu, politika, geresniu rytojumi, bet jeigu žvelgsime kiek objektyviau, suprasime, kad viskas nuolatos kinta. Vakar gražiai kalbėjęs demokratinių pažiūrų politikas, šiandien tvirtina įsakymus susijusius su ginklavimusi ir priešų puolimu. Kasdien daromi atradimai griauna įsisenėjusias tiesas mokslo srityje. Taigi, jeigu įsigilinsime į šias Zhuangzi įžvalgas, suprasime, kad prieš daugiau nei du tūkstančius metų gyvenęs filosofas turi ko pamokyti ir mus. Taip drąsiai naikindamas ribą tarp sapno ir realybės filosofas griauna mūsų stereotipus ir atveria platų, taisyklių ir neginčijamų standartų nesuvaržytą pasaulį.
Autorius: Vaiva Sriubaitė
Papildoma informacija
Šaltiniai:
Ames R.T., 1998, Wandering at Ease in the Zhuangzi, State University of New York Press, Albany.
Budriūnaitė A., Vrubliauskaitė A. 2010, Laiminga žuvis: svarbiausios Zhuangzi alegorijos ir jų komentarai, Vytauto Didžiojo Universitetas, Kaunas.
Andrijauskas A., 2004, Kultūros, filosofijos ir meno profiliai (Rytai-Vakarai-Lietuva), Kultūros, filosofijos ir meno institutas, Vilnius.
Moeller H.G., 2004, Daoism Explained: From the Dream of the Butterfly to the Fishnet Allegory, Carus publishing Company, Illinois.
Tao J., 2011, Two Notions of Freedom in Classical Chinese Thought: The Concept of Hua in the Zhuangzi and Xunzi, Springer Science+Business Media B.V., Published online.
Wenzel C.H., 2003, Ethics and Zhuangzi: Awareness, Freedom and Autonomy, Journal of Chinese Philosophy.
Zhao G. 2012, The Self And Human Freedom in Foucault and Zhuangzi, Journal of Chinese Philosophy.
