Po rekordus sumušusių vasaros karščių, Japoniją pagaliau aplankė šiek tiek gaivesni rudeniški orai. Nors ištisą rugsėjį laikosi lietuviškai vasarai būdinga šiluma, o Kansai regione būna ir dienų, kai temperatūra perkopia 30 laipsnių, japonai džiaugsmingai nusibraukia paskutinius vasaros prakaito lašus ir mėgaujasi įvairiaspalviu rudeniu.
Japonijoje ryškūs keturi metų laikai, kurie nemenkai paveikia japonų gyvenimo būdą. Kaskart pasikeitus sezonui, pasikeičia ir japonų išvaizda, meniu ir laisvalaikio užsiėmimai.
Iš vasaros į rudenį įžengiama naujų iššūkių ir vilčių kupina nuotaika. Ruduo Japonijoje nusakomas trimis frazėmis: „Skanybių ruduo“ (jap. 食欲の秋 shokuyoku no aki), „Skaitymo ruduo“ (jap. 読書の秋dokusho no aki) ir „Sporto ruduo“ (jap. スポーツの秋supōtsu no aki).
Sporto ruduo
Antrąjį spalio pirmadienį japonų kalendoriuje puikuojasi linksma valstybinė šventė – Kūno kultūros arba Sveikatos ir sporto diena (jap. 体育の日taiiku no hi), pirmą kartą surengta 1966 metais. Iki 2000 metų šventė buvo rengiama spalio 10 dieną, minint 1964 metų Tokijo Olimpinių žaidynių atidarymą. Šią dieną sporto klubai siūlo viliojančias nuolaidas ir akcijas, rengiami nemokami sporto, šokių renginiai, maratonai, skaitomos sveikos mitybos ir žvalios gyvensenos paskaitos.
Sporto dienos renginių ypač gausu mokyklose ir universitetuose – rengiami Kūno kultūros festivaliai (jap. 体育祭 taiikusai) bei įvairių šakų sporto renginiai (jap. 運動会 undōkai), kurių tikslas – stiprinti grupinę dvasią, skatinti bendradarbiavimą bei veikimą kartu. Populiariausia – lengvoji atletika ir įvairūs komandiniai žaidimai. Taip pat vyksta ir klubų (jap. クラブ kurabu) bei būrelių (jap. サークルsākuru) veiklos pristatymas ir pasirodymai.
Nors nemažai japonų bėgioja, lankosi sporto klubuose ar kitaip mankštinasi, tačiau didelis užimtumas daro savo – daugelis ištisą dieną praleidžia sėdimame darbe, o grįžę namo atsipalaiduoja žiūrėdami televizorių ar ant sofutės skaitydami mangą ir net nesusimąsto apie judėjimo trūkumą. Būtent tokie japonai pridaro nemažai bėdos, kai Sporto dieną nusprendžia „atidirbti“ už visus metus ir leidžiasi į ilgų distancijų maratonus. Arba tėčiai bei mamos pasigiria vaikams mokyklos laikais buvę sporto pirmūnais ir šuoliuoja taip, jog kitą dieną tenka kęsti aštrius raumenų skausmus.
Tačiau japonų vaikams Sporto diena teikia daug džiaugsmo – ne tik dėl to, kad nebūną pamokų, bet ir dėl to, jog mokyklos sporto renginiuose gali parodyti tėvams, ko pasiekė per metus ir linksmai praleisti laiką palaikant draugus.
Skanybių ruduo
Paklausti, su kuo jiems labiausiai asocijuojasi ruduo, arba kokį rudenį žada praleisti šiais metais, dauguma japonų nedvejodami atsako – „Skanėstų ruduo!“. Nenuostabu, jog skanų maistą dievinantys japonai pirmenybę teikia būtent šiai kategorijai.
Kaip ir Lietuvoje, Japonijoje ruduo – gausaus derliaus metas. Sunoksta įvairūs vaisiai, prirenkama daug grybų, subręsta kasdieninio raciono pagrindas – ryžiai. Paklausti, kokie valgiai jiems labiausiai asocijuojasi su rudeniu, dauguma japonų visų pirma pamini – kaštonus. Lietuvoje gausu kaštonų medžių, tačiau retas lietuvis valgo jų vaisius. O japonai kaštonus labai mėgsta. Ruošia juos lengvai pakepindami, kad atsiskleistų subtilus saldumas.
Kitas rudens delikatesas yra žuvis – lydeka arba Ramiojo vandenyno lydekinė skumbrė (jap. 秋刀魚sanma). Lydeka – pažįstama ir lietuviams, o sanma – išskirtinai Rytų Azijos virtuvės dalis. Dauguma japonų galėtų valandų valandas pasakoti, koks nenusakomas šios žuvelės skonis. Su juo rungtis galėtų nebent matsutake grybai, kurie taip pat sutinkami rudens gėrybių krepšyje.
Dėl nedidelio prirenkamo kiekio, japoniškų matsutake kaina gali siekti daugiau nei 5000 litų už kilogramą (importuojamų matsutake grybų kaina – apie 200 litų už kilogramą). Labiausiai šis grybas japonus žavi savo aromatu – subtiliu medžio bei cinamono kvapų mišiniu, kurio neįmanoma apsakyti, o paragavus – pamiršti. Beje, Japonijoje iki šių dienų yra išlikusi grybų dovanojimo tradicija. Matsutake grybų dovana yra vertinama kaip išskirtinė ir branginama tų, kurie ją gauna.
Toliau rudens gėrybių kraityje sutinkame vaisius – persimonus, kriaušes, vynuoges. Reikėtų paminėti, jog vaisiai Japonijoje yra ganėtinai brangūs, o kai kalba eina apie sezoninius vaisius (jap. 旬の果物 shun no kudamono), užsieniečiams, pamačius kainą, gali ir kvapą užgniaužti! Dar vienas įdomus aspektas – vaisiai Japonijoje valgomi kaip desertas – po pietų ar vakarienės paserviruojami nedidelėmis skiltelėmis supjaustyti gabaliukai. Todėl ne vienas japonas nuoširdžiai nustemba, pamatęs lietuvį godžiai kremtant obuolį – su žievele ir nepjaustytą!
Na ir paskutinis rudens skanėstas – saldžiosios bulvės, satsumaimo. Japonų namuose esama įvairių receptų, tačiau pačios skaniausios – miestelių gatvėse pardavinėjamos per pusę pjaustytos ir ant žarijų keptos saldžiosios bulvytės.
Skaitymo ruduo
Išvargę nuo vasaros karščių, rudenį japonai gali šiek tiek atsipūsti ir pamaitinti sielą. Rengiami įvairūs kultūriniai renginiai, muzikos vakarai, meno festivaliai, todėl sezonas dar vadinamas ir „Kultūros rudeniu“ arba „Menų rudeniu“.
Tačiau kodėl skaitymas Japonijoje siejamas būtent su rudeniu? Šios frazės ištakos siekia senovės Kiniją. Didis Tangų dinastijos poetas Han Yu (768–824) paliko žymias eilutes, kurios pasiekė ir Japoniją – „ruduo tinkamiausias mėgautis žibinto šviesa“. Išplėtojant šių eilučių mintį, galimas toks paaiškinimas – rudens vakaro vėsa suteikia atgaivą; šiuo metų laiku nėra nieko geriau kaip žibinto šviesoje skaityti knygą.
Japonijoje rudenį gausiai leidžiamos naujos knygos, bibliotekos rengia skaitymo savaites, knygynuose siūlomos patrauklios akcijos. Daugelis japonų laisvą laiką pasirenka praleisti „Starbucks“ ar kitoje jaukioje kavinėje su knyga rankose. Neskubant gurkšnoti „rudens naujienos“ kavą ir skaityti mėgstamą knygą – kas gali būti geriau rudenį.
Pabaigai
Štai tokios „Sporto“, „Skanybių“ ir „Skaitymo“ rudens variacijos vyrauja Japonijoje. Tiesa, moksleiviai su karčia ironijos gaidele šį sezoną vadina „Mokslų rudeniu“. Gana nelengva po linksmų vasaros atostogų sugrįžti į įtemptą mokyklos ritmą. Be to, tenka įdėti nemažai pastangų ir triūso, siekiant pasiruošti stojamiesiems egzaminams.
Dar vienas įdomus apibūdinimas – „Meilės paieškų ruduo“. Ne vienas vienišius sutelkia visas jėgas, kad iki žiemos kaip nors susirastų antrąją pusę, su kuria galėtų praleisti romatišką Kalėdų vakarą (taip, Kalėdos Japonijoje – įsimylėjėlių šventė, o antrosios pusės neturintis asmuo išgyvena gėdą ir net nepilnavertiškumo jausmą).
Na, o kokiu rudeniu šiais metais gyvens skaitytojai lietuviai? Gal Japonija įkvėpė naujų idėjų?
Autorė: Rūta Aleksandravičiūtė
Redagavo: Monika Dvirnaitė
Papildoma informacija
