Nuo Karaliaus Sedžiongo instituto Vilniuje įkūrimo praėjo vos daugiau nei pusė metų. Šio instituto įsteigimas sukėlė nemažą intrigą ne tik Azijos regiono specialistams Lietuvoje, bet ir platesnei visuomenei. Juk ar daugelis mūsų tikėjomės, kad neturėdami Korėjos ambasados ir gyvendami tokioje santykinai nedidelėje šalyje, staiga sulauksime tokio rimto dėmesio ir investicijų iš Pietų Korėjos? Tiesiog mūsų nacionalinę keterą glostantis faktas!
Todėl artėjančių Korėjos kultūros dienų proga nusitaikiau pakalbinti tris damas, atsakingas už visas Karaliaus Sedžiongo institutą laikančias sijas: dabartinę KSI kapitonę Lorą Tamošiūnienę, MRU Azijos centro vadovę Rasą Vilnienę ir svarbiausią institucijos atstovę iš Pietų Korėjos – Hyunjung Kim. Pabendravusi su jomis supratau, kad institute šviečia saulė, po kuria kiekvienas galės atrasti savo vietą.
Pradėkime nuo Karaliaus Sedžiongo instituto įkūrimo priešistorės. Ar tiesa, kad Jūsų rektoratas pirmas parodė iniciatyvą bendradarbiauti su korėjiečiais? Jeigu neklystu, vienas iniciatorių buvo doc. dr. Tadas Limba (prieš metus jis dalyvavo BalticAsia organizuotoje konferencijoje http://www.balticasia.lt/straipsniai/aktualijos/ordi-2014-lietuva-ir-rytu-azija-xxi-am/ – aut. past.)
Lora T.: Taip, teisingai. Mykolo Romerio universiteto veikla tikslingai žengia tarptautiškumo linkme. 2012 ir 2013 m. prof. dr. A. Pumputis dalyvavo Azijos universitetų rektorių konferencijose AUPF užmezgė tvarius kontaktus su Pietų Kprėjos universitetais, pasirašė bendradrabiavimo sutartis. 2013 m. doc. dr. Tadas Limba prisidėjo rengiant jungtinę P. Korėjos Dongseo universiteto ir MRU dvigubo diplomo studijų programą „Skaitmeninis turinys ir informatika“. Dvigubo diplomo programa reiškia, kad mūsų studentai turi galimybę išvykti į P. Korėją metams kaip mainų studentai. Į mūsų iniciatyvas atsiliepė Dongseo universitetas, nes jis taip pat tuo metu ieškojo ryšių su Europa. Galiausiai pats universitetas Busane inicijavo Karaliaus Sedžiongo instituto Vilniuje steigimo procesą. Sedžiongo instituto įstatuose yra numatytos galimybės steigti kitose šalyse jo valstybinį kalbos ir kultūros institutą ten, kur atsiranda korėjiečių bendruomenės; kur atsiranda korėjiečių verslo interesai, arba jeigu akademinėje srityje yra universitetas partneris. Po to sekė P. Korėjos kelių ministerijų atstovų viešnagės pas mus, buvo žiūrima, kaip esame pasirengę išlaikyti institutą ir koks yra mūsų atsarginis strateginis planas veiklai tęsti.
Šiandien labai didžiuojamės, kad tai yra pirmasis ir kol kas vienintelis Sedžiongo institutas ne tik Lietuvoje, bet ir Šiaurės Europoje.
Karaliaus Sedžiongo instituto direktorė: ”Man patinka Korėjos kultūros dienos, nes jos yra labai demokratiškos”.
Pamenu, kad 2014 metais vykę LR Prezidentės D. Grybauskaitės vizitai į P. Korėją sutapo su KSI įkūrimu Vilniuje. Kaip manote, tai buvo sėkmingas sutapimas ar kryptinga Lietuvos ir P. Korėjos dvišalė užsienio politika?
Lora T.: Nei kiek nedvejoju, kad tai susiję, nes Karaliaus Sedžiongo institutas yra finansuojamas iš P. Korėjos valstybės biudžeto. Šis institutas yra dviejų valstybių susitarimo bendradarbiauti rezultatas ir tai sustiprina tarpusavio pasitikėjimą.
Manau, akivaizdus P. Korėjos pasitikėjimo mumis įrodymas – Hyunjung Kim delegavimas į Lietuvą. Hyunjung, esate viena svarbiausių figūrų KSI. Kaip čia atsidūrėte?
Hyunjung K.: Turbūt pasikartosiu, kad šis institutas – P. Korėjos valstybei pavaldi institucija, o konkrečiau – bendras Dongseo universiteto Busane ir Mykolo Romerio universiteto bendradarbiavimo rezultatas, todėl Lietuvoje reikėjo žmogaus iš P. Korėjos, galinčio ne tik mokyti lietuvius korėjiečių kalbos, pristatyti mūsų kultūrą Lietuvos visuomenei, bet ir atsakingo už šios veiklos administravimą. Kadangi mano akademinis išsilavinimas yra anglų ir korėjiečių filologija, turėjau patirties mokant korėjiečių kalbos emigrantus iš pietryčių Azijos ir dirbant administracinį darbą universitete, gavau pasiūlymą atvykti čia.
Jau turite socialinių partnerių – VDU Azijos studijų centrą, bendradarbiaujate su korėjiečių bendruomene „Hanul“ Vilniuje, o kaip su privataus sektoriaus atstovais? Ar į Jus kreipiasi lietuvių verslininkai ir prašo padėti įeiti į Korėjos rinką?
Lora T.: Deja, privatus verslas kol kas mūsų dar nemato ir nesikreipia. Tačiau mes stengiamės pasirengti bendradarbiavimui, pirmieji kontaktai jau atsiranda. Šiuo metu galėtume vietiniams verslininkams padėti ieškant informacijos, teikti konsultacijas, tarpininkauti tarp šalių, organizuoti korėjiečių verslo kalbos ir etikos kursus.
Kol mezgasi verslo kontaktai, panašu, kad dabar Jūsų prioritetas yra švietimas ir kultūra. Rasa, esate viena pagrindinių P. Korėjos kultūros dienų organizatorių. Kaip kilo šio renginio idėja ir kodėl jis vertas dėmesio?
Rasa V.: Pastebėjome, kad seniau vykę renginiai sulaukė didelio populiarumo ir tai mus motyvuoja pristatyti P. Korėją visuomenei kuo įvairesniais aspektais. Jaučiame didelį impulsą savanoriauti tokiuose renginiuose ir iš korėjiečių kalbos studentų. Tačiau esame atviri ir neprisirišę vien tik prie savo universiteto studentijos, todėl norime pasiekti net ir tuos žmones, kurie galbūt atsitiktinai eis pro Vilniaus mokytojų namų kiemelį ir stabtels tiesiog pasmalsauti.
Lora T.: Karaliaus Sedžiongo instituto ir MRU rengiamos Korėjos dienos išsiskirs savo demokratiškumu. Kviečiame visus atsipalaiduoti ir pasidomėti Korėjos pasiekimais švietime, sporte, filmų industrijoje ir populiariojoje kultūroje.
Vienas pirmųjų renginių bus lietuvių taip pamėgtas „protmūšis“. Ar būtina išankstinė registracija ir koks ypatingas pasiruošimas?
Rasa V.: Su džiaugsmu priimsime visus norinčius, kurie turi ne tik žinių apie P. Korėją, bet ir humoro jausmą. Net jeigu ir nežinote tikslių mokslinių faktų apie P. Korėją – nebijokite! Mat klausimai bus pateikti su galimais atsakymų variantais, todėl visada išlieka galimybė laimėti. Vis dėlto, kad jaustumėtės ramiau, galiu duoti keletą užuominų – klausimai bus susiję su korėjietiškų vestuvių tradicijomis, tradicine medicina, architektūra, kino filmais…
Kokiai auditorijai galėtų pasirodyti patraukli dr. Konstantino Andrijausko paskaita „Korėjos švietimo kultūra: galimybės ir iššūkiai“, vyksianti gegužės 21d.?
Politologo ir Azijos eksperto Konstantino Andrijausko paskaita
Rasa V.: Dr. K. Andrijausko paskaita pristatys švietimo sistemą, mokymosi kultą ir įpročius P. Korėjoje. Šios žinios pravers ne tik MRU studentams, siekiantiems dvigubo diplomo „Skaitmeninis turinys ir informatika“ kartu su Dongseo universitetu, bet ir visiems, kurie keliauja, domisi ar planuoja išvykti studijuoti į P. Korėją.
O kodėl ketvirtadienio vakarą verta atvažiuoti iš kito miesto galo ir pamatyti filmą „Miracle in cell No.7“?
Rasa V.: Šį filmą mums demonstracijai paskolino Korėjos kultūros centras prie Korėjos Respublikos ambasados Varšuvoje. Tai puiki, atpalaiduojanti komedija, įrodanti, kad rimtai atrodantys korėjiečiai turi „skanų“ humoro jausmą, artimą ir lietuviams.
Bene pirmą kartą į programą įtraukiate taekwondo. Ar lankytojai galės išmokti kokių gerų savigynos triukų?
Rasa V.: Pirmiausia, esame labai dėkingi Taekwondo Federacijos Lietuvoje generaliniam sekretoriui ir vyriausiajam treneriui Žymantui Bražiūnui, kad sutiko bendradarbiauti su KSI. Būtent jo iniciatyva Vilniaus taekwondo klubo „Tornado“ meistrai demonstruos savo sugebėjimus bei pamokys visus norinčius įmantrių smūgiavimo kombinacijų kojomis. Na, o pasportavę keliausime pasistiprinti tradiciniais korėjietiškais patiekalais – kimchi, bulgogi, kimpab ir kt.
Viskas skamba labai smagiai, bet įtariu, kad Korėjos kultūros dienų „vinimi“ turėtų būti K-pop – juk tiek milijonų žmonių pasaulyje ši muzika išvedė iš proto… Vien K-pop gerbėjų Lietuvoje „Facebook“ grupėje yra daugiau nei 1000. Hyunjung, kaip manote, kodėl mus taip traukia P. Korėjos pop muzika?
Hyunjung K.: Manau, tam yra labai daug priežasčių. Pirmiausia lietuvaičius gali masinti pats faktas, kad K-pop labai skiriasi nuo europietiškos muzikos standartų. Jie mėgsta tai, kas yra kitaip ir toli nuo namų. Kalbant iš techninės pusės, K-pop muzika ir šokiai yra sukurti taip paprastai ir nuotaikingai, kad tiesiog nejučia tave įtraukia ir atsiranda noras tai pakartoti vėl ir vėl. Taip pat labai kūrybingai sužaidžiama su atlikėjų įvaizdžiais – kiekvienas klipas yra kaip mini spektaklis, ir, svarbiausia, šios muzikos ir klipų pasiūlos variklis niekad nesustoja – vos tik tau spėja nusibosti koks hitas, tuoj į rinką išeina kitas, dar labiau keliantis nuostabą.
MRU Azijos centro direktorė Rasa Vilnienė (kairėje), Pietų Korėjos delegatė Karaliaus Sedžiongo institute Hyunjung Kim (dešinėje)
Kartais kritikai meta akmenį į K-pop kūrėjų daržą, kad jie siūlo labai paviršutiniškus dainų tekstus ir atlikėjų įvaizdžius.
Hyunjung K.: Pop dainos niekad nepasižymi filosofiniais tekstais. Tačiau norėčiau pabrėžti kitą dalyką – nors muzikos akordai ir dainų tekstai skamba labai paprastai, už to slypi juodas ilgametis darbas, paprastai trunkantis nuo 4 iki 10 metų. Daugelis dabartinių K-pop dievaičių pradėjo ruoštis savo sėkmei dar paauglystėje, būdami 13–14 metų.
Taigi ko galime tikėtis, atėję į K-pop renginį, vyksiantį gegužės 22 d. Vilniaus mokytojų namų kiemelyje?
Hyunjung K.: Galite tikėtis daug linksmybių, juoko, kūrybiškų ir netikėtų improvizacijų bendraminčių ir ištikimų šiuolaikinės Korėjos kultūros gerbėjų būryje, kurio dalis paruoš 5 minučių trukmės audiovizualines programas, remdamiesi P. Korėjos pop dievaičių pasirodymais. Tai yra vieša galimybė parodyti ar atrasti naujų talentų. Didžiausi talentai, žinoma, bus apdovanoti tikrai dėmesio vertais prizais.
Dėkoju už pokalbį.
Tai štai, visi visi – maži ir dideli, studijuojantys ir pabaigę studijas, dirbantys ir bedarbiai, dainuojantys ir tylintys, Korėjos kultūros gerbėjai ir tie, kurie dar tik pradeda pažinti šią šalį – esate laukiami gegužės 21–23 dienomis Korėjos kultūros dienose!
Greitu metu BalticAsia padės skaitytojams pagilinti savo žinias apie K-pop. Kviečiame sekti naujienas!
Kalbino: Ineza Stankovskytė
Redagavo: Monika Dvirnaitė
