Besisvečiuojant kitoje šalyje, pravartu žinoti jos etiketo taisykles. Tai ne tik padės išvengti nemalonių situacijų, bet ir leis artimiau susipažinti su šios šalies kultūra. Vytauto Didžiojo Universiteto korėjiečių kalbos dėstytojos Eglė Petrauskaitė ir Erika Griučkaitytė pasidalino pagrindinėmis etiketo normomis, kurias apžvelgsime šiame straipsnyje. Tikimės, jog ši informacija Jums suteiks žinių, kurias galėsite panaudoti prieš vykstant į P. Korėją ar bendraujant su šios šalies gyventojais.
Pasisveikinimas ir atsisveikinimas
Sėkmingo bendravimo pradžią nulemia tinkamas pasisveikinimas. Kaip ir daugelyje Rytų Azijos šalių, pasisveikinama nusilenkiant. Nusilenkimo būdas priklauso nuo sutikto asmens ir situacijos. Nežymus galvos linktelėjimas dažniausiai yra tinkamiausias būdas pasisveikinti, su bet kuriuo asmeniu. VDU korėjiečių kalbą dėstanti Eglė Petrauskaitė teigia, jog vertėjaudama įvairiuose seminaruose, iš lietuvių visada susilaukia klausimų, kaip reikia nusilenkti. „Svarbiausia – neperdėkite, 90 kampu susilenkti nereikia“ – sako dėstytoja. Be to, po oficialaus nusilenkimo, šiais laikais yra priimtina paspausti ranką. Bet jeigu Jums to nesiūlo, rankų spausti nebūtina.
Korėjiečiai yra santūrūs ir nepratę prie apsikabinimų ar kitokių intymių sveikinimosi būdų. Net jeigu po susitikimo suartėjote ir atrodytų, jog atsisveikinant derėtų apsikabinti, verčiau neskubėkite ir palaukite, kol pašnekovas atsisveikins su Jumis pirmas. Jeigu jis atsisveikins draugiškai apkabindamas, tai reikš, kad nuo šiol galėsite taip pasisveikinti ar atsisveikinti su juo.
Gestai ir manieros
Gestai yra neatsiejama etiketo bei bendravimo dalis. Dauguma gestų yra atliekami abiem rankomis, taip parodant pagarbą. Pavyzdžiui, daiktai kitam žmogui yra perduodami laikant juos abejomis rankomis arba dešiniąja ranka, kai kairioji ranka prilaiko dešiniąją. Priimame daiktus taip pat ištiesdami abu delnus.
Svarbu žinoti, jog Pietų Korėjoje norint pakviesti žmogų nevalia to daryti vienu pirštu ar pamojant jam ranka delnu į viršų, nes taip kviečiami tik gyvūnai. Žmogų kviesti yra priimta mojant ranka delnu žemyn.
Taip pat derėtų prisiminti, kad įeinant į namus ar į tam tikrus restoranus reikia nusiauti batus. Įžengimas į namus su batais yra laikomas didžiuliu įžeidimu šeimininkams. Beveik visada prie įėjimo yra slenkstis ir vieta batams pasidėti. E. Petrauskaitė pasidalina nutikimu: „Teko vieną kartą nenusiavus batų įeiti į viešbutį. Nepamačiau pakylos, skiriančių grindis. Reikia būti budriems, vos tik atėjus apžiūrėti, ar reikia nusiauti batus, ar ne“. Petrauskaitės kolegė dėstytoja Erika Griučkaitytė prideda, jog „ privalu turėti su savimi ir kelias poras kojinių“. „ Įėjimas į namus ar kitas vietas be jų, korėjiečius šokiruos“ – šypsodamasi prideda dėstytoja.
Apranga
„Kas lankysis Korėjoje, pamatys, jog korėjiečiai rūpinasi savo stiliumi, bet tuo pačiu ir rengiasi laisvai, nesibaimindami vaikščioja su treningais gatvėje“ – pastebi dėstytoja Eglė. Nors mada ir stilius šiais laikais yra globalus reiškinys, vis dėlto Korėjos visuomenėje yra kelios aprangos taisyklės, kurias vertėtų žinoti prieš vykstant ten. Ypač vasaros metu, kai itin karšta, skirtingai nuo vakarų, moters apnuoginti pečiai bei didelės iškirptės nugaroje ar krūtinės dalyje yra vengtinos. Tiesa, kojos gali būti neapdengtos (trumpi sijonai, šortai galimi), tik sėdint nuogas kojas reikėtų pridengti. Tam kavinėse, restoranuose ir ypač tose vietose, kur sėdima ant grindų, galime rasti užklotus. Dėstytoja prideda, jog „niekas tau neuždraus rengtis kaip tu nori, bet tikrai kreivai nužiūrės arba apkalbės už nugaros“.
Bendravimas
Korėjiečių kalba turi net septynis mandagumo lygius. Tam tikro lygio kalbos vartojimas priklauso nuo pašnekovo ar situacijos. Būtent konfucianizmo dogmos lėmė hierarchijos įsigalėjimą šalyje, jos suformavo itin jautrią amžiui visuomenę. Niekada nenustebkite, jeigu vos tik pokalbiui prasidėjus, būsite paklausti, kiek jums metų. Vakaruose tai laikoma neetišku klausimu, ypač kai yra klausiama moters, tačiau Korėjoje tai yra kasdienis praktiškas klausimas, užduodamas norint sužinoti, kurį mandagumo lygį vartoti.
Daug metų dirbanti ir bendraujanti su korėjiečiais, Eglė Petrauskaitė pažymi, jog bendravimas, ypač kai kalbi korėjietiškai, labai priklauso nuo amžiaus skirtumo. „Asmeniškai man toks bendravimas yra peilis… Nors bendraudamas ir jautiesi lygus su lygiu, vis tiek yra jaučiamas besąlygiško paklusnumo reikalavimas“ – paaiškina Eglė. Jeigu esi vyresnis, tai iš tavęs jaunesnis tikėsis priežiūros, pagalbos, globos, ar tai pietų pavaišinimo ir t.t.
Be to, dėstytoja pataria viską apie Korėją išsiaiškinti prieš vykstant ten arba klausti korėjiečių tol, kol jie tiksliai tau atsakys. „Tas azijietiškas šnekėjimas tiesiai per aplinkui, kai tau aiškiai niekas nepasako, yra itin mėgiamas šios šalies gyventojų“- besišypsodama sako Petrauskaitė. Be to, bendraujant su korėjiečiais reikia viską nuspėti, suvokti iš anksto. Dėstytoja E. Griučkaitytė prideda, jog „ kartais sakinyje yra paslėpta užuomina, kurią reikia pastebėti“. Abi korėjiečių kalbos dėstytojos pateikia pavyzdį apie maistą, jeigu tu pasakai „o kaip skanu“, korėjietis gali tai interpretuoti kaip „ Jai skanu,tai reiškia, aš turiu jai tai nupirkti“.
Stalo etiketas
Valgymas kartu su draugais, šeima ar bendradarbiais yra labai svarbi gyvenimo ir bendravimo dalis Pietų Korėjoje. Todėl valgant vyrauja tos pačios mandagumo ir etiketo vyresniam žmogui taisyklės. Labai gražus ir mandagus gestas yra stalo įrankių išdėliojimas kiekvienam grupės nariui prieš patiekiant maistą. Sulaukus maisto yra priimtina palaukti, kol vyriausias žmogus pradės valgyti pirmas.
Skirtingai nei mums priimtina, čepsėjimas prie stalo yra laikomas etišku ir mandagiu. Tai tarsi gestas, rodantis valgio gardumą. (L.Paulauskytės fot.)
Korėjos virtuvėje gausu garnyrų vadinamų „bančan“ (반찬; banchan), kurie yra priedai prie pagrindinio patiekalo. Neretai pagrindinis patiekalas yra bendrame inde, iš kurio valgoma kartu su kitais, tačiau ryžiai ir sriuba būna patiekiami individualiai. Dalinimasis patiekalu yra kasdienybė Korėjoje. Petrauskaitė perspėja, jog „ jeigu valgo grupė žmonių ir lieka vienas gabaliukas, geriausia jo neliesti, o palikti vyresniam arba tiesiog palikti, nes paėmimas jo būtų traktuojamas kaip savanaudiškas poelgis“. Svarbu prisiminti niekada nesmeigti savo valgymo lazdelių į dubenį su ryžiais, nes šis gestas atliekamas tik per laidotuves. Šis nežymus judesys gali įžeisti visus prie stalo sėdinčius žmones. Taip pat „skirtingai nuo kitų Rytų Azijos šalių, Korėjoje valgymo metu negalima kelti dubens su ryžiais ar sriuba nuo stalo“. Be to, skirtingai nei mums priimtina, čepsėjimas prie stalo yra laikomas etišku ir mandagiu. Tai tarsi gestas, rodantis valgio gardumą.
Vakarieniaujant su grupe žmonių neretai yra geriamas alkoholis, kuris yra neatsiejamas nuo korėjiečių kultūros, siekiant įtvirtinti santykius, susidraugauti. Todėl ir gėrimo kultūra taip pat turi svarbias etiketo taisykles. Visų pirma, atsisakyti pirmojo tosto, kurį dažniausiai sako vyriausias asmuo, yra nemandagu. Todėl derėtų kartu su visais susidaužti taurelėmis, kurioje vietoj alkoholio gali būti ir vanduo. Svarbiausia, kaip Eglė Petrauskaitė sako: „ nesudaužyti tos atmosferos“. Be to, dėstytoja juokdamasi pasakoja, jog negalima užversti stikliuko, taip atsisakant gerti: „Vieną kartą taip padariau. Po šio nutikimo vienas korėjietis į šoną pasivedęs, pasakė jog tai itin nemandagus ženklas“. Pilti gėrimą ar laikyti taurę reikia abejomis rankomis. Verta žinoti, jog geriant reikia nusisukti nuo vyresnio žmogaus, nes vėlgi taip parodoma pagarba jam.
Dovanos
Dovanos tai neatsiejama meilės, šiltų, draugiškų jausmų išraiška ir didžiulis džiaugsmo bei pasitenkinimo užtaisas tiems, kas jas gauna. Kitą vertus tai taip pat nemenkas išbandymas ir galvos skausmas tiems žmonėms, kurie turi jas išrinkti. P. Korėjoje vyrauja tam tikros dovanos skirtos atitinkamai progai. Pavyzdžiui, namų įkurtuvių proga priimtina dovanoti žvakes, indų ploviklį, tualetinį popierių ir kt. Kaip aptarėme prieš tai, visi daiktai, taip ir dovanos, perduodamos abiem rankomis ar dešine ranka, kai kairioji ranka prilaiko dešiniąją. Nepasimeskite, jeigu įteikę dovaną ar lauktuves, korėjiečiai jos neapžiūrės, o padės į šoną. Dovanų išpakavimas vėliau yra laikomas mandagiu P. Korėjoje.
Turite pasirūpinti bent minimaliomis dovanomis šeimininkui ir jo šeimai, nenuskriaudžiant net mažiausiojo nario.
Namai korėjiečiams yra privati aplinka, į kurią svetimšaliams sunku patekti. Jeigu gaunate pakvietimą apsilankyti, tai reiškia, kad užsitarnavote pagarbą bei esate laikomas artimu bičiuliu. Kaip ir Lietuvoje, taip ir Korėjoje atvykti tuščiomis rankomis į svečius yra nemandagu. Turite pasirūpinti bent minimaliomis dovanomis šeimininkui ir jo šeimai, nenuskriaudžiant net mažiausiojo nario. Dėstytoja Erika Griučkaitytė prideda: „ Dovana neturi apsunkinti šeimininkų, ta prasme, jeigu ji per daug brangi. Tai sukels tik pasimetimą, ką duoti ir kaip pavaišinti svečią“. Be to, svarbu nevėluoti, rekomenduojama atvykti 5 minutėmis ankščiau. Dar puikiau, prieš išvykstant iš namų nusiųsti žinutę, jog jau greitu metu atvyksite.
Tad kokios dovanos yra tinkamiausios? Korėjiečiai labai džiaugiasi suvenyrais bei tradicinėmis lauktuvėmis iš užsienio šalių. Tad į kelionių lagaminą įsidėję gintaro dirbinių ar lietuviškų saldainių niekada neprašausite. Maistas – kitas puikiai tinkantis lauktuvių variantas. Einant į svečius Korėjoje dažniausiai nešami vaisiai. Ypač obuoliai, kurie be galo brangūs šioje šalyje ( 1 vnt. kaina vos ne 1 eur), tačiau vertinami kaip puiki dovana, kuria gali pasimėgauti visa šeimyna. Žinoma, šokoladas ar kiti skanėstai taip pat visada pradžiugins ir nenuvils.
Verta žinoti ir šios šalies prietarus. Tokios dovanos kaip peiliai ar žirklės reiškia ryšių „nukirpimą“- nutraukimą. Batų dovanojimas – to asmens, kuris juos gauna, pabėgimas, išsiskyrimas. Pravartu nepamiršti ir tai, jog niekada negalima dovanoti atviručių ar dovanų, ant kurių užrašytas kieno nors vardas raudonu rašalu. Raudona spalva Korėjoje siejama su mirtimi. Tokiu rašalu yra užrašomi tik mirusiųjų vardai. Skaičius 4 taip pat turi neigiamų asociacijų, nes jo tarimas yra toks pat kaip žodžio „mirtis“. Tad reikėtų vengti tokio dovanų skaičiaus, verčiau pasirinkti 7, kuris neša sėkmę.
Verslo etiketo patarimai
Šiais laikai, besiplečiant verslo ryšiams tarp Pietų Korėjos ir Lietuvos, pravartu atidžiau susipažinti ir su verslo etiketo taisyklėmis, priimtinomis šioje šalyje. Su įvairiomis kompanijomis dirbusi vertėja Erika Griučkaitytė, korėjiečiu kalbos dėstytoja Vytauto Didžiojo Universitete, dalinasi savo patirtimi. Ji teigia, jog „šiuolaikinis verslo bendravimas yra labai vakarietiškas. To dažno lankstymosi, kurį mes įsivaizduojame, nėra. Jau ir tarp korėjiečių verslo susitikimo metu yra spaudžiama ranka. Žinoma, jeigu tai yra moteris, jos nereikėtų griebti už rankos ar kitaip liesti“. Be to, dėstytoja prideda, jog žvilgsnis yra labai svarbu. Pokalbio metu korėjiečiai nevengia akių kontakto. Tiesa, pasitaiko ir klaidų, kurias mes padarome. „Santūrumas, sekimas ką jie daro ir to kartojimas bei nesigyrimas yra korėjiečio etalonas“ – atsako dėstytoja. Dažnai mes persistengiame, norėdami parodyti savo žinias. Ypač didžiulė klaida – kalbėjimas arba lyginimas Pietų Korėją su kaimyninėmis šalimis.
Vizitinės kortelės ir dovanos
Apsikeitimas vizitinėmis kortelėmis – labai svarbus ir įprastas dalykas vykdant susitikimus su korėjiečiais. Nesvarbu, ar tu su tuo žmogumi vystysi verslą toliau, ar tai pirmas ir paskutinis susitikimas,- kortelę įteikti ir priimti iš kitų yra būtina. Griučkaitytė pateikia svarbiausias taisykles: „Kortelę reikia priimti būtinai abejomis rankomis. Jokiais būdais negalima jos tiesiog paimti ir įsidėti. Mažiausiai 30 sekundžių, laikydami abejomis rankomis, ją reikia įdėmiai skaityti ir apžiūrėti. Žinoma, nevalia baksnoti ir klausinėti „o kas čia parašyta“. Ramiai žiūri, linksi ir laikai“. Po kortelių apsikeitimo dažniausiai vyksta kalbos, kurių metu privalu visas gautas vizitines korteles padėti ne bet kur, o priekyje savęs, visiems gerai matomoje vietoje.
Kaip ir vizitinės kortelės, taip ir dovanos yra labai svarbios verslo susitikimo metu. Dovanos yra privalomos ne tik pirmam susitikimui, bet ir tolimesniems. „Jeigu Jūs važiuojate į Korėją, dovaną reikia paruošti, bet negalima jos pirmam įteikti, nes jeigu korėjietis bus netyčia nepasiruošęs, tai jam bus visiškas veido praradimas“ – akcentuoja dėstytoja Erika. Svarbu žinoti, jog jeigu susitikimas yra ne tarp dviejų asmenų, o komandų – reikia turėti atskirą išskirtinę dovaną bosui ir tada vieną bendrą arba atskiras dovanas komandos nariams.
Labai svarbu – pakavimas. Negalima dovanos įdėti į atskirą dovanų maišiuką ir paduoti. Griučkaitytė šypsodamasi sako: „ Ta dovana, kuri bus įdėta į dovanų maišiuką, turi dar kartą būti supakuota“. Kaip ir anksčiau teigėme, dovanas negalima apžiūrėti ar pakuoti prie įteikusiojo. Reikia padėkoti ir padėti jas, kaip ir vizitines korteles, tvarkingai, matomoje vietoje. Jokiu būdu ne ant žemės ar į krepšį. Į sudėtingą klausimą dėl dovanų dovanojimo, Erika Griučkaitytė iš patirties atsako, jog puikiausios lauktuvės korėjiečiams yra alkoholis, saldumynai, suvenyrai, pateikti su kažkokiu aprašymu ar istorija. „Verta pasidomėti apie žmogų, kas jam patinka ir t.t. Gana daug korėjiečių yra religingi, tai teko dovanoti šventą paveikslą su gintaru“ – prisimena dėstytoja. Pabaigoje akcentuoja, jog geriau nedovanoti su kompanija susijusių ar logotipą turinčių logo daiktų, ar tai tušinukų ar kitų dalykų, nes visi verslo žmonės supranta, kokia yra jų kaina.
Verslo susitikimų eiga
Pasirašydami verslo sutartis su korėjiečiais, turėtumėte būti itin lankstūs, net po pasirašymo jie gali sugalvoti sutarties sąlygas
Pravartu žinoti, jeigu vyksta kompanijų susitikimai, svarbu nenusiųsti per žemo rango atstovo iš savo kompanijos pusės. „Geriau jau nusiųsti šiek tiek aukštesnio rango arba lygiai tokio paties posto žmogų, nes korėjietis gali pasijusti įžeistas, jog jį sutinka tik pavaldinys“ – aiškina E. Griučkaitytė. Be to, reikia pasidomėti, kas atvyksta, – jeigu tai moteris, vertėtų siųsti moterį, kad kita šalis nepasijustų nemaloniai ir droviai.
Griučkaitytės patirtis dalyvaujant įvairiuose verslo susitikimuose su P.Korėjos atstovais rodo, jog reikia būti kantriems, per daug neskubėti. Nereikėtų tikėtis gauti rezultatus po vieno ar dviejų susitikimų. Korėjiečiams itin svarbus bendravimas ir ryšių palaikymas. Žodinis susitarimas yra svarbiau nei sutartys. Paantrindama tai, dėstytoja teigia: „ Korėjiečiai jūsų nesupras, jeigu pasirašę kontraktą, jie norės pakeisti jį, o jūs nesutiksite. Jie bus šokiruoti, kodėl jūs taip elgiatės, kai mes taip gražiai bendravom“. Galima pridėti, jog lankstumas sutartyse yra būtinas bendradarbiaujant su šios šalies verslo žmonėmis. Be to, „Norint išlaikyti gerus santykius, būtina bent vieną kartą sutikti nueiti po darbo valandų „pasisėdėti“ su korėjiečiais“. Tokiu būdu galėsite daugiau susipažinti su savo partneriais ir jų kultūra bei sėkmingai vystyti verslo santykius.
Paruošė: Laima Paulauskytė ir Indrė Satkauskaitė
