2017 3 sausio

Tradicinių menų įtraukimas į pasirodymus ir muzikinius klipus yra skatinamas Pietų Korėjos valstybės ir kitų organizacijų, siekiant sudominti užsienio auditorijas ne tik populiariąja, tačiau ir tradicine kultūra. Tačiau vyksta ir atvirkštinis procesas, kai įtraukiamos į klipus gali būti ir vakarų idėjos, kurios pateikiamos naujai galbūt nieko apie tai nežinančiai rytų auditorijai. Artistai, industrijoje pasiekę šokių tokių aukštumų ir nebesantys tokie priklausomi nuo juos globojančios kompanijos, priešingai nuo pradedančiųjų artistų, gali sau leisti eksperimentuoti su pačių kuriama muzika. Būtent tai jie ir daro, eksperimentuodami su garsu, naujomis ir jau senomis rytų ar vakarų idėjomis ir, žinoma, savo asmeniniais hobiais, kurie ne visada būna susiję su muzika, tačiau atskleidžia patį artistą kaip asmenybę.

Vienas iš tokių aukštumas pasiekusių artistų yra T.O.P (tikras vardas Choi Seunghyun), vienos iš populiariausių grupių Korėjoje BIGBANG narys. 2013-taisiais jis išleido solo singlą Doom Dada. T.O.P žodžius šiai dainai rašė pats ir taip pat prisidėjo prie muzikinio klipo režisavimo. Iš pirmo žvilgsnio šis klipas atrodo labai chaotiškas, jame gausu scenų, kurios yra absurdiškos ir kelią juoką, tačiau, patyrinėjus šį muzikinį video atidžiau, galima suprasti, kad potekstę šis klipas vis dėlto turi ir tai nėra tik beprasmiškų scenų kratinys.

Visų pirma, dainos Doom Dada pavadinimo antroji dalis – dada –  yra oficialus žodžio dadaizmas trumpinys. Tai – avangardinis meno judėjimas, susiformavęs XX amžiaus pradžioje, apimantis modernizmą, siurrealizmą ir abstraktųjį meną. Encyclopædia Britannica dada, arba dadaizmą, apibūdina kaip nihilistinį kultūrinį judėjimą, neigusį visus iki tol buvusius dailės ir literatūros principus. Anot pačių dadaizmo šalininkų, dada yra ne menas, o anti-menas. Dadaistai bandė paneigti visas tuometines estetines ir socialines vertybes ir dažniausiai naudojo naujus, savo sugalvotus ir niekada ankščiau nematytus metodus dailėje, literatūroje ir kitose meno srityse. Darbai buvo kuriami siekiant šokiruoti ir išmušti iš vėžių publiką taip bandant pakeisti jų estetines vertybes. Dadaistai privertė žmones žiūrėti į meną kitomis akimis; darbai privertė stebėtoją apsvarstyti priimtą realybę ir pripažinti vaizduotės galimybę.

Klipas taip pavadintas ne atsitiktinai. Jau nuo pirmos jo sekundės galima pastebėti, kad dadaizmo elementų jame daugiau nei reikia. Dadaizmas kaip meno rūšis jau yra gana chaotiškas ir nesuprantamas, tačiau T.O.P ne tik padėjo sukurti klipą, atspindintį šį meno judėjimą, tačiau taip pat ir panaudojo bei tarsi į labirintą sudėliojo ir šiam judėjimui svarbius elementus. Turbūt vienas iš įdomiausių šio meno judėjimo panaudojimų yra scenų iš įvairių avangardui bei dadaizmui priskiriamų filmų ar jų veikėjų išvaizdos atkartojimas viso muzikinio klipo metu. Vaizduojamos filmų scenos ir įvykiai yra padarę didžiausią poveikį tiek kino, tiek ir kitoms meno industrijoms.

Scena iš muzikinio vaizdo klipo

Viena iš pirmųjų aliuzijų į filmą, kurią galima pastebėti, yra užuomina į 1963-čiųjų istorinę dramą The Leopard. Vaizdo klipe artistas pamėgdžioja vieno iš pagrindinių filmo herojų išvaizdą, tai yra, dengia dešinę akį juodu raiščiu bei yra pasidaręs identišką herojui šukuoseną. Artistas taip pat dėvi didžiųjų kačių kailio rašto marškinius, kurie taip pat galėtų būti laikomi aliuzija į pavadinimą.

Scena iš filmo The Leopard. Nuotrauka iš strangewood.tumblr.com

Šis filmas buvo sukurtas pagal Giuseppe Tomasi di Lampedusa romaną tuo pačiu pavadinimu –  The Leopard (It., Il Gattopardo). Šis romanas yra laikomas vienu svarbiausių moderniųjų romanų Italijos literatūroje. Taip pat minėtas romanas tapo geriausiai parduodamu Italijos literatūros istorijoje.

Dar vienas filmas, kurio sceną galima pastebėti, yra 1999 – tųjų amerikiečių filmas The Blair Witch Project. Tai – rastos filmuotos medžiagos siaubo filmas, tad jame gausu scenų, kuriose neaišku, kas vyksta: girdimi garsai, šmėsčioja šviesos ir šešėliai, mat filmo herojai sprunka nuo kažko baisaus; matomi apgaulingi vaizdai. Kartais kamera būna pakeliama, herojai filmuoja save iš labai arti, matomi išsigandę jų veidai. T.O.P šias scenas atkartoja panašiai: vaizdo klipo metu yra tamsu, šmėsčioja šešėliai, veiksmas vyksta labai greitai; spėjama tik akies kampeliu pamatyti, kad artistas yra panašioje aplinkoje kaip ir filmo herojai – miške. Matomos ir apgaulingos scenos, žiūrint atidžiai įmanoma pastebėti artistą stovint priešais veidrodį, tačiau veidrodyje yra matomas ne jo, o beždžionės atspindys. The Blair Witch Project yra priskiriamas dadaizmo judėjimui būtent dėl naujo – rastos filmuotos medžiagos – metodo, panaudoto šiam filmui sukurti. Tiesa, metodas egzistavo ir ankščiau, tačiau būtent šis filmas jį išpopuliarino ir apskritai šio tipo žanrą filmų kūryboje.

Scena iš muzikinio video klipo ir filmo The Blair Witch Project scena. Nuotrauka iš ciinemablend.com

Muzikiniame vaizdo klipe galima pastebėti ir 1985-tųjų metų britų filmo Brazil veikėją – vaiką-lėlę su didele kūdikio galva. Brazil – fantastinė satyra apie distopinę biurokratinę visuomenę, per daug priklausančią ir pasitikinčią mašinomis ir technologijomis. Būtent pastaroji filmo idėja ir buvo perteikta T.O.P klipe: vaikas-lėlė lydėjo artistą per įvairius laikmečius ir netgi kitų filmų scenas.

Scena iš muzikinio video klipo

Šis filmas yra žinomas dėl gausaus simbolizmo ir drąsaus juodojo humoro. Būtent dėl pastarosios priežasties ir filmo kitoniškumo jis yra priskiriamas dadaizmo judėjimui. Filmas taip pat žymus tuo, kad buvo įkvėpimas steampunk sub-kultūros rašytojams ir artistams. Pagal įvairias reitingų lenteles šis filmas yra tarp dvidešimties geriausių visų laikų britų filmų, šimto geriausių visų pasaulio filmų, dvidešimties geriausių mokslinės fantastikos filmų, penkiasdešimties geriausių kulto filmų. Tai filmas, supurtęs kino industriją savo kitoniškumu.

Scena iš filmo Brazil. Nuotrauka iš imdb.com

Žinoma nebuvo apsieita ir be paties žinomiausio dadaizmą atstovaujančio filmo iš tyliosios filmų eros – The cabinet of Dr. Caligari. Tai – 1920-tųjų vokiečių siaubo filmas, vienas anksčiausių dadaizmo kino pavyzdžių; netgi galima sakyti, kad jis ir pradėjo dadaizmo idėjų taikymą kine. Dar ir dabar šis filmas yra rodomas muziejuose, kino istorijos klasėse. Jis yra laikomas vokiško kino klasika ir yra geriausias ekspresionizmo vokiečių kuriamo kino pavyzdys.

Scena iš muzikinio video klipo

The Cabinet of Dr. Caligari (1920) filmo scena. Nuotrauka iš prettycleverfilms.files.wordpress.com

Turbūt žinomiausio filmo scena perkurta T.O.P muzikiniame klipe yra beždžionių scena iš 1968-tųjų filmo 2001: A Space Odyssey. Legendine scena filme yra laikoma akimirka, kai vienas iš primatų išmeta kaulą aukštyn ir šis transformuojasi į erdvėlaivį kažkur kosmoso platybėse. Ši scena simbolizavo, kaip stipriai žmonija pasikeitė ir kiek daug pasiekė technologiškai nuo tokių primityvių įrankių kaip kito organizmo kaulai iki erdvėlaivių, kurie gali palikti žemės atmosferą niekieno netrukdomi.

Scena iš muzikinio video klipo ir filmo 2001: Space Odyssey scena. Nuotrauka iš fictionfanblog.wordpress.com

T.O.P klipe scena buvo perkurta ir idėja šiek tiek pakito: pradžia išliko ta pati – primatas kaulu trenkia į žemę, o vėliau meta jį aukštyn, tačiau su kiekvienu stuktelėjimu kitos beždžionės atrodytų šoka, o kaului skrendant aukštyn jis pavirsta į mikrofoną. Idėja atrodytų panaši – kiek daug žmonija pasiekė ir kaip toli ji nuėjo, tačiau jau nebe technikos, o muzikos sferoje.

Scena iš muzikinio video klipo

Šis filmas buvo įkvėptas Arturo C. Klarko apsakymo The Sentinel. Daugybę metų šis rašytojas drauge su Aizeku Azimovu ir Robertu Heinleinu buvo vadinami didžiuoju mokslinės fantastikos trejetu. Arturas C. Klarkas pelnė nemažai Hugo ir Nebula apdovanojimų (garsiausi ir visų rašytojų trokštami apdovanojimai) už savo kūrybą ir iki šių dienų yra laikomas savotiška roko žvaigždė mokslinės fantastikos literatūros pasaulyje. Įdomu tai, kad jis ne tik įkvėpė 2001: A Space Odyssey filmo sukūrimą, tačiau ir prisidėjo prie filmo scenarijaus rašymo. Filmui išėjus į prekybą jis taip pat išleido ir knygą tuo pačiu pavadinimu. Filmas priskiriamas dadaizmo judėjimui dėl originalaus scenarijaus, problemų, kurias filmas nagrinėja (egzistencializmo, evoliucijos, dirbtinio intelekto, nežemiškos kilmės būtybių buvimo), moksliškai tikslių apibūdinimų ir garso bei minimalaus dialogo naudojimo vietoj tradicinių pasakomųjų technikų.

Dar viena filmo aliuzija yra Dr Strangelove – 1964-tųjų politinė satyra, juodo humoro komedija apie šaltąjį karą ir atominės bombos baimę. Scena pavaizduota muzikiniame klipe ir buvo atominės bombos sprogimas. Įdomu tai, kad 2001: A space odyssey ir Dr. Strangelove filmų režisierius yra tas pats – Stenlis Kubrikas. Abu šie filmai yra saugomi ir įtraukti į nacionalinių filmų registrą Jungtinėse Valstijose.

Beždžionės yra pirmoji 2001: A space odyssey filmo scena, o sprogimas yra paskutinioji Dr. Strangelove filmo scena. T.O.P muzikiniame klipe beždžionės taip pat yra viena pirmųjų klipo scenų, o sprogimas – viena iš paskutiniųjų scenų. Artistas savo muzikinį klipą pradeda ir užbaigia to paties režisieriaus darbais, tarsi suteikdamas savo klipui formą. O kitų garsių dadaizmo laikotarpio filmų panaudojimu, T.O.P tarsi sako norįs muzikos industrijai būti tuo kuo visi šie filmai buvo kino istorijai – veiksniu, keitusiu skonį ir varančiu kino (T.O.P atveju – muzikos) industriją į priekį.

Pasitelkdamas Kubriko ir kitus filmus atlikėjas parodo savo kelionę per muzikos industriją – mikrofonas, atsiradęs klipo pradžioje, keliauja drauge su artistu iš vienos scenos į kitą, iš vieno laikmečio – į kitą. Jo muzikoje paliekami pėdsakai siejami su kino industrijai didžiausią įtaką padariusiais ir dadaizmui priskiriamais kitokiais, galbūt neformaliais, filmais. Jo kelionė baigiasi sprogimu – jo naująja daina (doom galima aliuzija į boom; angl. sprogimas) – ji yra sprogimas ir šokas Korėjos muzikos industrijai.

Negana to, šiai teorijai pritaria ir patys dainos žodžiai. T.O.P teigia esąs someljė (profesionalas vyno srityje), pakeisiantis klausytojų skonį. Atlikėjas teigia išplausiantis klausytojų ausis ir pripildysiąs jas geros muzikos, kuri pakeis jų muzikos suvokimą. Savo muziką jis prilygina dušui, o klipe tuo metu už atlikėjo esančių lempučių išdėstymas primena dušo galvutę. Jis taip pat teigia esąs repo Baskviatas (vienas svarbiausių XX amžiaus Amerikos artistų), žiūrįs į visatą iš viršaus. Jis prilygina save ir savo muziką aukščiausios rūšies vynui pinot noir ir teigia, esą šis naujas skonis išves klausytojus iš proto. Jis sako, kad muzika yra jėga duota žmonijai Dievo; akinantis civilizacijos laimėjimas ir ragina žiniasklaidą nurimti bei susitaikyti su įkvėpimu, kuris ir yra jo naujoji daina. T.O.P sakosi tikįs, kad šis šviežio oro gūsis įgaus gyvybės ir įkvėps kitus artistus.

Be gausių nuorodų į filmus ir įspūdingo teksto, klipe gausu ir kitų įdomių elementų. Pavyzdžiui, galima pastebėti ir zootropą. Tai prietaisas, sukuriantis judėjimo iliuziją greitai ratu sukant ir keičiant seriją piešinėlių ar fotografijų. Šis prietaisas kartais yra laikomas judančio kino pradžia arba veiksniu, lėmusiu kino atsiradimą.

Scena iš muzikinio video klipo ir zootropas. Nuotrauka iš lyceelecorbusier.eu

Taip pat galima matyti sceną, primenančią Salvadoro Dali paveikslą Three Sphinxes Of Bikini. Vienas iš paveikslo elementų yra žmogaus biustas iš nugaros pilkais, dūmus primenančiais plaukais. Muzikiniame klipe ši paveikslo detalė atkartojama nedidelio vazonėlio ir žiedinio kopūsto pagalba.

Scena iš muzikinio video klipo ir Salvadoro Dali paveikslas. Nuotrauka iš dalipaintings.com

Galima pastebėti ir artistą prisiklijavusį panašius į paties Salvadoro Dali ūsus.

Scena iš muzikinio video klipo ir Salvadoras Dali. Nuotrauka iš wikiart.org

Dar viena dėmesio verta detalė dailininko Kim Hwan Gi paveikslo Deer panaudojimas klipe. Kim Hwan Gi priklausė pirmajai dailininkų abstrakcionistų kartai Korėjoje. Jo garbei 1992-iaisiais Seule atidarytas muziejus, pavadintas jo vardu. Negana to, kad jis buvo vienintelis artistas iš pačios Korėjos, kurio darbas buvo panaudotas T.O.P klipe, jis taip pat yra ir artisto giminaitis. Kim Hwan Gi yra T.O.P senelio iš motinos pusės dėdė. Galbūt dėl to muzikiniame klipe buvo panaudotas paveikslo originalas. Be to jis buvo materializuotas, prikeltas gyvenimui panaudojant gyvą elniuką klipo filmavime.

Scena iš muzikinio video klipo ir Kim Hwan Gi paveikslas. Nuotrauka iš zootyart.com

Kiekviena šio muzikinio klipo detalė buvo kuo smulkiausiai apgalvota, net ir baldai panaudoti šiame klipe priklauso modernizmo srovei. Ant vienos iš naudojamų kėdžių didėlėmis baltomis raidėmis puikuojasi užrašas Cappellini – garsios italų dizaino firmos Milane pavadinimas.

Scena iš muzikinio video klipo.

T.O.P su šia firma bendradarbiauja jau seniai, mat vienas iš jo pomėgių yra baldų – kėdžių – kolekcionavimas. Dalis klipe panaudotų baldų yra būtent šios firmos nuosavybė, o turbūt vienas įdomiausių faktų būtų tai, kad stalas su bateliu apačioje ir dideliu rutuliu viršuje, panaudotas klipe, buvo sukurtas pagal paties Salvadoro Dali paliktus piešinius.

Scena iš muzikinio video klipo

Tokio įdomaus, neformalaus koncepto panaudojimo priežastis gali būti ta, kad pats artistas aktyviai domisi moderniu neformaliu menu ir dadaizmo idėjos jam yra artimos. Juk net ir pačiu dainos tekstu jis sakosi supažindinsiąs su tuo, kas ne visiems yra suprantama, ir pakeisiąs masių skonį į originalesnį. Galbūt tokiai įdomiai asmenybei su neformaliomis idėjomis susiformuoti įtakos turėjo ir jau minėtas Kim Hwan Gi, apie kurį artistas turėjo girdėti jau nuo mažų dienų. T.O.P lankosi parodose, bendrauja su menininkais, pats užsiima neformalia menine veikla, kuria baldus. Atlikėjas taip pat kolekcionuoja modernias lėles, paveikslus, ir netgi jau ankščiau minėtus baldus. Dalis kėdžių, panaudotų klipe, yra iš jo paties asmeninės kolekcijos.

2015-ų metų pradžioje, sausio 20-tą dieną, jis taip pat buvo apdovanotas prestižiniuose Prudential Eye apdovanojimuose Singapūre. Jam buvo skirtas vizualinės kultūros apdovanojimas, kuriam jis buvo išrinktas dėl savo potencialo ir susidomėjimo baldų dizainu, architektūra ir daile. Dar viena iš priežasčių – jo įtaka jaunajai kartai, besiklausančiai jo muzikos ir gebėjimas savo  hobiu sudominti ir juos, taip prisidedant kuriant naująją artistų kartą. Šis klipas yra ne tik neformalaus meno pavyzdys, tačiau ir raginimas pietų korėjiečiams nelikti dantimis ir nagais įsikibus į senąsias tradicijas, nors ir bandomas maišyti su moderniųjų dienų menais. Senos tradicijos ir pagarba joms yra pagirtina, tačiau nereikia bijoti įnešti ir naujo vėjo į savo kūrybą ir asmeninį gyvenimą, nebijoti nepritapti ir tiesiog būti kitokiam, domėtis, paprasto žmogaus akimis žiūrint, keistais ir nesuprantamais dalykais iš vakarų. Būtent tokią žinią T.O.P ir bando perduoti jaunajai jo besiklausančiai kartai.

muzika

Muzikinio klipo scenų nuotraukos padarytos stabdant muzikinį  klipą ir darant kadrų kopijas <https://www.youtube.com/watch?v=tAoME_aMm1w> [T.O.P Doom Dada]