Psy ir „Gangnam style”
Manau, tikrai būtų sunku rasti žmogų, kuris nebūtų girdėjęs virš dviejų milijardų perklausų youtube.com surinkusios korėjiečio Psy atliekamos dainos „Gangnam style”. Tai buvo fenomenas, kuris nustebino visą pasaulį. Daugumai žmonių kilo abejonių, kodėl būtent ši daina tapo tokia populiari ir kodėl aukso valanda išmušė būtent Psy, nes, kaip patys korėjiečiai teigia, jie tikrai turi daug geresnių dainininkų.
Korėjietiškos muzikos sklaida Azijoje
Nedaug kam žinoma „Korėjos banga” (Hallyu wave) prasidėjo daug anksčiau nei Psy pradėjo savo muzikinę karjerą, o tuo labiau sukūrė „Gangnam style”. Tai buvo XX amžiaus paskutiniajame dešimtmetyje prasidėjęs Pietų Korėjos pop kultūros plitimas pietų Azijoje, kuris, sudėjęs pirmuosius pagrindus Japonijoje, Kinijoje, Taivane, iki šiol plinta Azijos regione ir jau tampa žinomas Amerikoje bei Europoje. 1990 metais, kurie pažymėti kaip Korėjos pop kultūros gimimas, vyravo keli veiksniai, kurie Azijos paklausą būtent ir nukreipė į Korėjos rinką: korėjietiška muzika vis dar skleidė azijietiškas vertybes ir sentimentus, kuriuos kitos Azijos valstybės galėjo puikiai suprasti, muzika buvo daug prieinamesnė nei vakarietiška ar japoniška. Dainų žodžiai pabrėždavo šeimynines vertybes, tarpusavio santykius, pirmąją meilę, kurių tematikos jau nebuvo likę kitur. Be to, XX amžiaus pabaiga Azijai nebuvo sėkminga, jipatyrė didelį ekonomikos nuosmūkį, kurio metu televizijos prodiuseriai buvo priversti ieškoti pigesnės muzikos ir filmų alternatyvos: korėjietiška produkcija buvo pigesnė nei japoniška, bet savo kokybe pralenkė taivanietišką.
Padidėjus korėjietiškų serialų paklausai, Pietų Korėjos vyriausybė nusprendė investuoti daugiau pinigų į pramogų sektorių, kuris taip pat apėmė ir muzikos industriją. Matydamos užsienio paklausą, muzikos kompanijos pradėjo mokyti dainininkus ir aktorius japonų ar kinų kalbos, kad jie iškart būtų kompetetingi pradėti karjerą ne tik Pietų Korėjoje, bet ir Japonijoje bei Kinijoje. Viena iš pirmųjų korėjietiškų grupių „H.O.T.” susikūrė 1996 metais ir ypač išpopuliarėjo Kinijoje ir Taivane, kur nuo 1998 metų užimdavo klausomiausių dainų lentelių pirmąsias vietas, ir net po išsiskyrimo 2001 metais, jų albumų prekyba nesustojo augti. Kita vertus, korėjietiška muzika nebuvo tik ta, kur gali pasisemti vertybių ar sentimentų, ji nuolat kito ir tobulėjo, tam aiškiai matomą įtaką padarė amerikietiška muzikos kultūra, naujos technologijos bei ir toliau Pietų Korėjos vyriausybės investuojami pinigai. Jie vis stengėsi muziką paversti kuo patrauklesne užsienio publikai, bet taip pat ir neprarasti pirminio korėjietiško stiliaus – taip susikūrė antroji korėjietiškos muzikos karta, kurios atstovu galima laikyti ir Psy.
Psy pirmojo albumo „Psy from the Psycho World” viršelis
Psy kelias į pripažinimą
Park Jae-sang, visiems žinomas kaip Psy, nėra naujokas Pietų Korėjos pop muzikos scenoje – jis debiutavo 2001 metais, kai išleido savo pirmąjį solinį albumą „Psy iš bepročių pasaulio” (Psy from the Psycho World). Jo pseudonimas taip pat kilo bekuriant pirmąjį albumą – tai žodžio „psycho” (beprotis) pirmosios trys raidės, nes kaip jis pats teigia – ne tik aplinkiniai žmonės, bet ir jis pats save laiko išprotėjusiu. Nepaisant to, kad Pietų Korėjos vyriausybei Psy pirmojo albumo turinys pasirodė netinkamas ir jis turėjo sumokėti baudą, albumas visuomenės buvo sutiktas pakankamai palankiai vien dėl keistų dainų žodžių, neįprastų šokio judesių ir įvaizdžio, kuris ne visiems buvo priimtinas. Psy buvo kažkas keista ir nepažįstama. Pačioje pradžioje, jo net nepriskyrė prie populiariosios muzikos kategorijos, jis buvo laikomas hip hop muzikos atstovu.
Antrasis Psy albumas taip pat užkliuvo vyriausybei. Dėl tariamos blogos įtakos vaikams bei paaugliams, jį leista parduoti tik pilnamečiams, tad jaunimo tarpe Psy virto pogrindiniu atlikėju, kurio nebuvo galima klausytis viešai. Trečiasis albumas sulaukė ramesnės vyriausybės reakcijos ir dar geriau buvo sutiktas visuomenės. Psy jį susiejo ir, galima sakyti, dedikavo 2002 metų FIFA čempionatui, kurį rengė Pietų Korėjos ir Japonijos duetas. Psy padėjo pakelti korėjiečių nacionalizmą ir palaikyti Korėjos rinktinę čempionato metu, taip jis pagerino savo įvaizdį ir net sugebėjo laimėti apdovanojimą už dainų rašymą.
2003 metais Psy pradėjo savo karinę tarnybą, kuri yra privaloma kiekvienam 18-35 metų korėjiečiui. Bet dėl darbo programinės įrangos kompanijoje, Psy buvo atleistas nuo pusės karinės tarnybos laiko remiantis tuo, kad jis prisidėjo prie šalies ekonominio vystymosi. Iškart po to jis išleido dar vieną albumą, kuris sulaukė ypač gerų atsiliepimų bei laimėjo kelis apdovanojimus. Deja, tuoj po albumo išleidimo Psy sulaukė pakartotinio pakvietimo į kariuomenę, nes buvo nuspręsta, kad jo ankstesnė karinė tarnyba negaliojo. Tik 2009 metų viduryje pagaliau jis baigė tarnybą ir grįžo į muzikos industriją. Bet dėl finansų trūkumo jis pats jau neįstengė išleisti naujo albumo, tad žmonos skatinamas jis sutiko prisijungti prie vienos is trijų didžiausių muzikos kompanijų Pietų Korėjoje – „YG”. Ir jau ten dirbdamas, 2010 metais jis išleido savo penktąjį albumą „PsyFive” su pagrindine daina „Right now”, kuri buvo uždrausta klausytis asmenims iki 19 metų dėl neaiškios dainos žodžių reikšmės. Nepaisant draudimo, Psy vis tiek buvo pripažintas ir apdovanotas per kasmetinius Seulo muzikos apdovanojimus ir „Mnet” Azijos muzikos apdovanojimus.
Psy alaus reklamoje iškart po penktojo albumo išleidimo, naudojant dainos koncepciją
2012 metais Psy išleido savo šeštąjį albumą „Psy 6 (6 Rules)” su pagrindine daina „Gangnam Style” priešakyje. Vos per kelias dienas daina buvo girdima visame pasaulyje, žinomiausi muzikos industrijos atstovai apie tai kalbėjo ir platino savo socialiniuose tinkluose. Tai buvo pirma korėjietiška daina, kurios vaizdo klipas buvo peržiūrėtas daugiausiai kartų per mėnesį youtube.com puslapyje. Taip pat daina buvo įrašyta į Gineso rekordų knygą net penkiomis nominacijomis: daugiausiai kartų peržiūrėtas vaizdo klipas internete, daugiausiai „pamėgtas” vaizdo klipas internete, pirmas vaizdo klipas, surinkęs 1 milijardą peržiūrų, daugiausiai peržiūrėtas vaizdo klipas per 24 valandas ir pirmasis vaizdo klipas, surinkęs 2 milijardus peržiūrų. Bet kokie faktoriai padarė įtaką ir kodėl būtent „Gangnam Style” sulaukė tokio populiarumo bei dėmesio?
Kadras is Psy vaizdo klipo filmavimo
Kodėl „Gangnam style”?
Daina yra atliekama korėjietiškai su keliomis įsiterpiančiomis angliškomis frazėmis – tai pakankamai populiarus dainos tipas Pietų Korėjoje, bet vis tiek, nemokant kalbos, neįmanoma suprasti apie ką Psy dainuoja. Gangnam yra vienas turtingiausių, elitinis rajonas Pietų Korėjos sostinėje Seule; jis yra populiarus dėl brangiausių ir geriausių naktinių klubų, garsiausių dizainerių parduotuvių, plastinių operacijų klinikų gausos ir gero gyvenimo, apie kurį svajoja visi. Daina ciniškai pašiepia Gangnam rajono merginas, kurios dienos metu yra kuklios bei niekuo neišsiskiriančios, o naktį tampa tikromis vakarėlių liūtėmis, apsimetančiomis, kad priklauso auksiniam jaunimui iš Gangnam rajono. Daina tiesiogiai kritikuoja Pietų Korėjos aukštesniąją klasę.
Bet svarbiau už dainos žodžius yra tai, kad daina yra lengvai įsimenama ir priedainis dar ilgai skamba galvoje. Muzikinis klipas yra nuotaikingas ir juokingas, jo pagrindinis akcentas – keistas azijietis, šokantis dar keistesnį šokį. Viso klipo metu vyksta daug keistų ir nenuspėjamų dalykų, kurie įtraukia bei skatina žiūrėti kas bus toliau. O šokis yra unikalus ir lengvai įsimenamas, jį šiuo metu šoka ne viename Seulo klube ir visur, kur tik galima išgirsti šią dainą. Jei daina būtų išleista be šokio, būtų galima dvejoti, ar ji vis tiek sulauktų tokio paties dėmesio. Net kas penktas į Pietų Korėją atvažiuojantis užsienietis eina į Gangnam rajoną šokti „Gangnam style”. Be to, klipe galima pamatyti ir keletą Azijos kultūros aspektų, tokių kaip ypač populiarios viešosios pirtys, juoką keliantys autobusai ir kita. Klipe – visiškas chaosas ir daugelis net nesuvokia, kas darosi, bet kol tai juokinga, niekas ir nebando suprasti.
Galiausiai, pagrindinis aspektas būtų pats Psy, kontraversiškas azijietis, laužantis visus sukurtus stereotipus apie Aziją ir azijiečius. Argi niekada negalvojote, kad azijiečiai atrodo vienodai, jie mėgsta mokytis, yra kuklūs, tylūs, nedrąsūs, o pabaigę mokslus skuba dirbti? Ir dėl viso šito nesibaigiančio streso, jie ir kelia savižudybių vidurkį Pietų Korėjoje. Psy parodo visiškai kitokį azijiečio įvaizdį, kuris ne vienam žmogui yra nepriimtinas ir juokingas. Pačioje Azijoje, kur yra labiau žinoma jo karjeros priešistorė, Psy yra siejamas su blogu elgesiu, alkoholiu, narkotikais, prieštaravimu visuomenės normoms, beprotiškumu, netikėtumu. Ir prieš „Gangnam Style” dainos išleidimą jis tebuvo vienas iš maištaujančių atlikėjų, kurio niekas neklauso, o vyriausybė vis bando uždrausti jo dainas ir sukurti taisykles, kokia turi būti muzika. Bet iškart po suspindėjimo pasaulyje ir pasirašius kontraktą su „Scooter Braun”, visa Azija pradėjo matyti Psy kaip Azijos kultūros nešėją vakaruose, jis tapo pripažintas, mėgstamas, į jo koncertus susirenka tūkstantinės minios žmonių ir net praėjus porai metų, jis nepraranda savo didvyrio pozicijos. Dabar vakaruose jis gerokai pabodo, žmonės nenori girdėti daugiau tos pačios dainos, o kitos dainos nesulaukė tokio pripažinimo, o gal ir neturėjo sulaukti, nes užteko tik vienos dainos, kad visas pasaulis sužinotų apie beprotį Psy.
Psy su Britney Spears ir Ellen
Keisti žmonės buvo mėgiami visais laikais, o ypač tie, kurie dar nori sulaužyti taisykles, šiuo atveju – stereotipus. Psy išleido savo dainą palankiu laiku, matyt tuo metu muzikos industrijoje trūko spalvų bei įsimenančios melodijos. Retas žmogus galėjo įsivaizduoti nepatrauklų azijietį, šokantį „arklių jodinėjimo” šokį, kuris sukrės visą pasaulį ir pagerins visus galimus rekordus.
Parengė: Eglė Dudžinskytė
Redagavo: Monika Dvirnaitė
