Naujieji metai Kinijoje
Pradėjusi domėtis Kinija, visada svajojau kada nors ten nuvykti, o užvis labiausiai – atšvęsti kinų naujuosius metus. Įsivaizduodavau tai kaip didžiulį fejerverkų šou (vis dėlto Kinija – fejerverkų tėvynė) bei gatves, namus išpuoštus raudonais žibintais, popierėliais. Šiemet turėjau puikią galimybę visą tą šventę pamatyti pati – šiuo metu gyvenu Sudžou mieste, netoli Šanchajaus.
Naujieji metai Kinijoje: stebint šurmulį
Šventinis sujudimas
Prieš atvykdama į Kiniją žinojau, jog kinai per naujuosius metus grįžta namo, vyksta didžiulis judėjimas. Tai buvo ypač juntama universiteto miestelyje: dar sausio viduryje bendrabučiai ištuštėjo, užsidarė valgyklos, parduotuvės, visos miestelyje teikiamos paslaugos (bankas, mobiliųjų telefonų kompanijos ir t.t.). Išpirkti bilietai į kitus miestus rodė, jog vyksta intensyvus judėjimas. Matydama tuštėjantį studentų miestelį, uždaromas valgyklas bei parduotuves, prigąsdinta kitų užsienio studentų, jog naujųjų metų laikotarpiu kelias dienas neįmanoma nusipirkti maisto, supratau, jog kinams – tiek jaunimui, studentams, tiek vyresniems žmonėms – naujųjų metų šventė yra svarbiau už viską.
Naujųjų metų išvakarėse jau nuo pat ryto šen bei ten buvo girdėti fejerverkai – jei šaudo nuo pat ryto, galima tik įsivaizduoti, kas bus vidurnaktį! Pavakare nusprendžiau aplankyti kokį nors restoraną – vis šioks toks naujųjų metų paminėjimas. O ir neatrodė, kad restoranai pradėtų užsidarinėti – mieste veiksmo pilna kaip ir bet kurią kitą dieną. Tačiau tik nuvykusi į vieną iš prekybos ir pramogų centrų (panašiai kaip mūsų „Akropolis“) ir matydama prieš nosį užsidarančius arba neturinčius laisvų vietų restoranus suvokiau, jog vakarieniavimą kažkur ne kambaryje kuriam laikui teks pamiršti. Tiesa, spėjau pavalgyti greito maisto restorane.
Fejerverkų gausmas
Su draugais susitarėme prieš vidurnaktį susitikti ir drauge nueiti prie ežero miesto centre – kur jau kur, bet ten tikrai turėtų būti daugybė fejerverkų. Bent jau matytis nuo visų ežero pusių. Tačiau susitikus, entuziazmą greitai nuslopino smogas – matomumas sumažėjo neapsakomai. Vis dėlto nutarėme rizikuoti. Artėjant prie ežero, darėsi ne tiek juokinga, kiek baisu – 300 metrų aukščio statinys (aukščiausias mieste) buvo sunkiai įžiūrimas net priartėjus per 100 metrų. Baisu buvo ne tiek dėl sveikatos (gelbėjo kaukės), kiek dėl oro taršos rimtumo. Galbūt dėl to miesto valdžia nusprendė atšaukti oficialius fejerverkus. Ežeras tikrąją to žodžio prasme skendo tamsoje – pastatų šviesos kitame krante buvo išjungtos, fejerverkų dėl taršos taip pat nesimatė. Net sulaukę vidurnakčio, fejerverkus galėjom tik girdėti – prie ežero matėme vos kelis (ir tuos leido užsieniečiai), kai tuo tarpu visas miestas tiesiog skambėjo nuo jų garso. Šiek tiek nusivylus teko grįžti, nors visą naktį ramybės nedavė fejerverkų sproginėjimai.
Pirmosios naujųjų metų dienos
Kitą dieną po naujųjų metų nakties nusprendžiau paklaidžioti po miestą – oras kaip niekad geras, tarša taip pat per daug negąsdino, be to, buvo smalsu pamatyti „mirusį“ miestą. Buvau įsitikinusi, kad viskas bus uždaryta – juk kinai šią šventę praleidžia su artimaisiais namuose, juolab mačiau prieš mane uždaromus restoranus. Įdomumo dėlei patraukiau link prekybos rajono. Mano didelei nuostabai, žmonių buvo minios.
Naujieji meta Kinijoje: šurmulys prekybiniame rajone
Visos parduotuvės dirbo, vitrinos buvo išpuoštos laimės hieroglifais. Žmonių parduotuvėse buvo kaip visada – skirtumas nuo eilinio savaitgalio tik tas, jog matėsi daugiau papuošimų, daugiau žmonių šventyklose.
Naujieji metai Kinijoje: maldos šventykloje
Po to patraukiau link mažesnių senovinių gatvelių, kur vaizdas buvo kokio ir tikėjausi – viskas uždaryta. Kiek teko girdėti, taip jos atrodys dar bent savaitę.
Naujieji metai Kinijoje: tuščia turgavietė
Naujieji metai Kinijoje: tuščia gatvė
Ketvirtoji naujųjų metų diena, o vis dar galima išgirsti šen bei ten leidžiamus fejerverkus. Kinų naujųjų metų šventimas Kinijoje yra tikrai įdomi patirtis – vakarietiški naujieji metai kone nešvenčiami išvis, o pavasario šventės atėjimą galima pajausti kone prieš porą savaičių, labiausiai dėl studentų, skubančių namo. Nors, atrodytų, vakarietiška kultūra Kinijoje vis labiau įsigali, kinų naujieji metai vis dar išlieka svarbiausia švente – sakyčiau, net svarbesne nei mums Kalėdos. Tą patį galima pasakyti ir apie jaunimą, studentus. Sveikinimų su naujaisiais metais taip pat išgirdau tik per kinų naujuosius metus. Nors viskas buvo ne taip, kaip įsivaizdavau, vis dėlto šventės dvasia jautėsi visur. Ir vis dar tebesijaučia.
Straipsnio autorė: Agnė Januškevičiūtė
Redagavo: Monika Dvirnaitė
Papildoma informacija
Nuotraukos iš autorės asmeninio archyvo.
