ES-Kinijos susitarimas dėl investicijų

Neeilinių 2020 m. pabaigoje pasaulis akylai stebėjo įtemptą, besibaigiančių JAV prezidento rinkimų baigtį. Tačiau tuo pat metu vyko potencialiai ne ką mažiau tolimesniam pasaulio ekonominiam bei politiniam vystymuisi svarbūs įvykiai. Gruodžio 30 d. buvo pasiektas 7 metus derintas ES-Kinijos „Išsamus susitarimas dėl investicijų“ (angl. Comprehensive Agreement on Investment).

Tiesa, investicinis susitarimas (toliau – ISI) neapima prekybos klausimų, todėl nelygiaverčiai ES-Kinijos ekonominiai santykiai nėra iki galo sureguliuoti net sutarčių lygmenyje, o ir patį ISI tekstą dar turi „apšlifuoti“ abiejų šalių teisininkai. Tik tada ISI bus tvirtinamas Europos Taryboje ir, galiausiai, Europos Parlamente. Savo ruožtu, ratifikavimo procesą turi atlikti ir komunistinė Kinija, nors Kinijai, skirtingai nei ES, tai padaryti politiškai nėra problema (iš Kinijos pusės deryboms vadovavo pats prezidentas XI Jinpingas). Ir net po visų šių procesų ISI duodamas 2 metų pereinamasis laikotarpis sutarties sąlygoms peržvelgti ir pasižiūrėti, kaip jų bus laikomasi. Abiems pusėms ratifikavus sutartį, ISI pilnai įsigalioti turėtų 2022 metais.1

Visgi pasiekto susitarimo svarbos nuvertinti negalima. ES vadovybė iškilmingai pareiškė, jog ISI „bus ambicingiausias kada nors Kinijos pasirašytas susitarimas su trečiąja šalimi.“2 Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen, teigė, jog: „Šiandienos susitarimas yra svarbus įvykis mūsų santykiuose su Kinija ir mūsų vertybėmis paremta prekybos agenda. Jis suteiks mūsų investuotojams beprecedentį priėjimą prie Kinijos rinkų, įgalinantį mūsų verslą augti ir kurti darbo vietas.“3 Iš esmės EU ISI siekia skaidrios konkurencijos Kinijos rinkoje užtikrinimo, intelektualinės nuosavybės teisių apsaugos, investicijų užtikrinimo bei įvairių draudimų, susijusių su jomis, mažinimo. Taip pat deklaruojama, jog ES vardan ekonominės naudos neaukoja savo pamatinių vertybių. Atrodo, jog Kinijai nebus atverta reikšmingai naujų ES rinkų. Tačiau labai stebėtis neverta, juk kinų investicijoms ribojimų Bendrijos viduje ir taip nebuvo daug.4

Žvelgiant iš Kinijos perspektyvos, ISI susitarimas yra neabejotinai politinis laimėjimas, leidžiantis pasauliui pademonstruoti savo lyderystę ir atstatyti per COVID-19 pandemiją nukentėjusią reputaciją. Ne veltui 2021 m. sausio 25 d. vykusiame Davoso ekonomikos forume Kinijos prezidentas buvo pagrindinė žvaigždė. Xi Jinpingo kalboje skambiu pavadinimu „Tegu multilateralizmo deglas nušviečia žmonijai kelią pirmyn“, skambėjo gerai žinomos frazės apie būtiną bendradarbiavimą „kartu skatinant stiprų, patvarų subalansuotą ir visus apimantį pasaulio ekonomikos augimą“, bei prašymą „palikti ideologinius nusistatymus ir kartu eiti taikingo koegzistavimo, bendros naudos, bei win-win kooperacijos keliu.“5 Davoso forumo tikslinė auditorija neabejotinai suprato ir ISI susitarimo kontekstą. Štai, net vis daugiau priekaištų susilaukianti XI Jinpingo komunistinė Kinija vardan bendro ekonominio gerbūvio gali susitarti su taip karštai demokratines vertybes ginančia Europos Sąjunga. Taigi, kodėl to negalite padaryti ir jūs?

Iš pirmo žvilgsnio ISI atrodo itin patraukliai, turint omenyje, jog dar 2019 m. gruodžio 19 d. po eilinio derybų raundo Kinijos Užsienio reikalų ministras Wang Yi pareiškė, jog susitarimas su ES dėl investicijų yra mažai tikėtinas, nes Kinija vis dar yra „besivystanti šalis.“6 Kaip matome, po metų viskas kardinaliai pasikeitė. Taigi šio straipsnio tikslas yra apžvelgti, kokios politinės bei ekonominės priežastys leido ES-Kinijai užbaigti derybas dėl ISI. Ar ES aukoja savo vertybines nuostatas ekonominio augimo vardan? Kokie galimi ISI pliusai ir minusai abejoms pusėms?

ES-Kinijos ekonominių santykių „perkrovimas“

Tarp tarptautinės politikos apžvalgininkų yra gan plačiai paplitusi nuomonė, ir ne be pagrindo, jog JAV prezidento Donaldo Trumpo „America first“ saviizoliacinė politika pastūmėjo ES į Kinijos glėbį. Išties, dažnai atrodo, jog ES vis atsiduria tarp „drakono ir erelio” manevruodama tarptautinėje arenoje. Tačiau ekonominės problemos tarp JAV ir Kinijos ar tarp EU ir Kinijos prasidėjo žymiai anksčiau nei 2018 m. Trumpo administracijos pradėtas prekybos karas. Iš tiesų šios problemos buvo užprogramuotos nuo pat tada, kai Kinija „atsivėrė“ likusiam pasauliui. Kinų ekonominio modelio esmė: įsileisti užsienio kapitalą bei technologijas bei leisti užsienio įmonėms konkuruoti tik tuose strategiškai atrinktuose sektoriuose, kuriuos reikėjo modernizuoti (greitųjų bėgių traukinių, telekomunikacijų, automobilių pramonės, finansų), tuo tarpu kiti rinkos segmentai likdavo užsieniečiams neprieinami. Būtent tokia nesąžininga sistema netenkino nei JAV, nei ES.

Nuo 2000-ųjų Kinijos BVP išaugo beveik penkis kartus, tuo tarpu ES – 20%, o JAV – 41%. Šiuo metu Kinija Bendrijai yra antra didžiausia rinka, nusileidžianti tik JAV, tačiau kinų eksporto į ES apimtys gerokai didesnės. ES prekybos su Kinija deficitas sudaro 220 mlrd. dolerių (apie 183 mlrd. eurų). Tarpusavio prekybos disbalansą nurodo ir tai, jog ES ne kartą padavė Kiniją į Pasaulio Prekybos Organizacijos (PSO) arbitražą, kaltindama pastarąją prekių dempingavimu.7

Įtampų netrūksta ir tiesioginių užsienio investicijų srityje. Netgi, šiaip jau viltingas, Europos Komisijos spaudos pranešimas apie ISI susitarimą pažymi, jog „bendros ES tiesioginės užsienio investicijos (toliau TUI) į Kiniją per 20 metų peržengė 140 mlrd. eurų. Kinijos TUI į ES siekia beveik 120 mlrd. eurų. ES TUI į Kiniją išlieka sąlyginai kuklios atsižvelgiant į Kinijos ekonomikos dydį ir potencialą.“8 ES TUI į Kiniją pastaraisiais metais smuko. Europiečių investuotojai skundėsi, jog susiduria su nemažais sunkumais operuojant Kinijoje, o ypač prastomis investicijų apsaugos sąlygomis, nevienoda ir labai subjektyviai dalinama prieiga prie rinkų, dažnai siejama su intelektinės nuosavybės perdavimo reikalavimais. Tuo tarpu pačioje ES veikiančios Kinijos valstybinės bei privačios įmonės, už kurių stovėdavo vyriausybė, sugebėdavo iškraipyti ES rinką ir apeiti nustatytus reglamentavimus.9 Tai jau yra struktūrinė problema, susijusi su Kinijos hibridiniu ekonomikos modeliu, kuriam būtent per ISI bandoma jei ne mesti iššūkį, tai bet sulyginti konkurencinio žaidimo taisykles.

Iš tiesų pati ES pro pirštus žiūrėjo į Kinijos ekonominio veikimo praktikas Bendrijos viduje. Tai buvo ne tik ekonominis, bet ir politinis sprendimas, kurį ypač aktyviai palaikė Vokietija. Būtent Berlynas, o ne Briuselis ilgus metus yra de facto ES politinis centras ir svarbiausia Kinijos pareigūnų apsilankymo kryptis. Abi šalys iš tarpusavio ekonominių santykių gavo milžiniškos naudos. Dar 2016 m. Kinija tapo Vokietijos didžiausia prekybos partnere, o taip pat didžiausia atskira šalimi, sudarančia apie 20-30 % visos ES-Kinijos prekybos. Abiejų šalių ekonomikos viena kitą papildydavo. Vokietija Kinijai tiekė įrangą ir technologijas, taip reikalingas šalies ūkio modernizavimui, o mainais į eksportą orientuota vokiečių ekonomika gaudavo prieigą prie augančių Kinijos rinkų. Po Antrojo Pasaulinio karo Vokietija atsisakė ilgalaikio geopolitinio mąstymo ir susikoncentravo į pramonę, prekybą bei investicijas. Dėl to Vokietija dažnai atsižvelgdavo į Kinijai politiškai „jautrias“ temas, apribodama platesnį savo strateginį žvilgsnį.10

Torsten Benner, Berlyne įsikūrusio Global Public Policy Insitute bendraįkūrėjas, susidariusią situaciją pakomentavo taip: „Vokietija santykiuose su Kinija turėjo tris asumpcijas. Pirma, <…>, jog Kinija atvers savo rinkas. Antra, jog [aut. past. su Kinija] buvo palankūs santykiai. Trečia, mes turėjome privilegijuotus politinius santykius, kai abu [aut. past. vyriausybių] kabinetai rinkdavosi kartą per metus. Bet lūžio tašku buvo Made in China 2025. Mes supratome, jog Kinija tapo ekonominiu konkurentu. Tai atvėrė mums akis dėl Kinijos geopolitinių ambicijų“.11 Taigi santykiuose su Kinija Vokietija (o kartu ir ES) remdavosi dabar jau aiškiai klaidinga prielaida, jog ekonominis bendradarbiavimas galiausiai prives ir prie Kinijos politinės sistemos liberalizavimo. Deja, ES lyderių lūkesčiai nepasiteisino, o rezultatai gavosi priešingi. Kinija vis labiau eina autoritarizmo link, Xi Jinpingas paskelbtas „amžinuoju prezidentu“, jo prezidentinė kadencija neterminuota, o statusas prilyginamas viršininkui Mao. Dabar jau ne tik Vokietijos, bet ir kitų ES narių politinio ir ekonominio elito nuotaikos Kinijos atžvilgiu akivaizdžiai keičiasi. Viena iš esminių priežasčių ne tik jau minėtos Kinijos nesąžiningos konkurencinės praktikos, bet ir Made in China 2025 strategija.

Made in China 2025

Xi Jinpingo pristatyto plano tikslas iki 2049 m., t.y. Kinijos Liaudies Respublikos 100-ųjų įsteigimo metinių, padaryti šalį dominuojančia jėga pasaulyje. Koncepcijoje dėstoma, jog Kinija turi tapti ne tik aukštųjų technologijų vartotoja, bet lyderiaujanti išradėja, gamintoja bei tarptautinių standartų (ypač skaitmeninių) nustatytoja. Iš esmės Made in China 2025 planas yra Mao Dzedungo Didžiojo Šuolio pirmyn moderni variacija. Tik šį kartą istorinės pamokos išmoktos, kinai suprato, jog modernizuotis be svetimų technologijų perėmimo nepavyks. 12 Kodėl kinų pristatyta strategija taip neramina ES ir JAV? Galima būtu išskirti dvi pagrindines priežastis.

Pirmiausia, siautėjant Covid-19 pandemijai, išryškėjo globalios sistemos struktūrinės silpnosios vietos. Didelis pasaulio šalių tarpusavio susietumas, sumaištis ir koordinacijos trūkumas ne tik leido virusui sparčiai plisti po visą pasaulį, bet ir atskleidė globalios tiekimo grandinės (kai atskiri komponentai gaminami vienose šalyse, o galutinis produktas „surenkamas“ kitose) trapumą. Kinijos svarba globalioje tiekimo grandinėje nuosekliai augo, juk šalis ne veltui praminta „pasaulio fabriku“. Pandemijos metu Kinijai uždarius tokius gamybos centrus kaip Hubei provinciją, akivaizdžiai sutriko globalios tiekimo grandinės funkcionavimas.13

ES ir JAV suprato, kokios jos iš tiesų pažeidžiamos ir priklausomos nuo Kinijos, negalinčios pačios apsirūpinti net strategiškai reikalingais medicininiais komponentais.14 Tuo tarpu ES narių tiekimo grandinės tarpusavio susietumo dydis ir vertė pastoviai traukėsi. Tai reiškia, jog norit gauti galutiniam produktui reikiamą tarpinį komponentą, esi labiau priklausomas nuo Kinijos, nei nuo ES bendrijoje esančių šalių. Išaugusi išsivysčiusių ES ekonomikų priklausomybė nuo Kinijos atskleidžia dar vieną labai svarbų faktą – Kinijos reikšmė globalioje tiekimo grandinėje smarkiai išaugo, o pastaroji gamina jau aukštą pridėtinę vertę turinčius komponentus bei galutinius produktus. 15

Made in China 2025 atskleidė, jog Kinijos vykdoma strategija duoda rezultatų. Pagaliau susivokusios ES bei JAV prabilo apie planus mažinti savo tiekimo grandinių priklausomumą (ang. decouple) nuo Kinijos. Be abejonės, tiekimo grandinės „sutrumpinimas“ Vakarams brangiai kainuotų. Tačiau besikeičiant prioritetams, bent jau deklaruojama, jog norima užtikrinti didesnį tiekimo grandinės saugumą ir nepertraukiamumą, net jei ir to pasekoje pabrangtų galutinio produkto kaina.16 Tiesa, lieka neaišku, kokiu mastu atskiros Vakarų pasaulio ekonomikos „atsijungimo“ nuo Kinijos programą įgyvendins.

Taip pat verta pabrėžti, jog Kinija pati bando strategiškai svarbiuose sektoriuose tapti technologiškai nepriklausoma. Vykdoma „dviejų bėgių“ strategija. Tuose sektoriuose kur kinams naudinga, stengiamasi išlaikyti globalią tiekimo grandinę, o kituose – vardan nacionalinio saugumo bei autonomijos, „atsisieti“.17

Minėta situacija veda prie antro, ne mažiau ES politiniam ir ekonominiam elitui reikšmingo bei nerimą keliančio aspekto – tarpusavio konkurencijos augimo bei kovos už technologinį pranašumą. Dešimtmečiais lyderiaujančioms ES šalims apsimokėjo steigti bendras su kinais įmones, kadangi pastarųjų perimamos technologijos dažnai būdavo antrarūšės. Tačiau Kinija aukštųjų technologijų srityse sparčiai mažino atskirtį ir prisivijo ES greičiau nei tikėtasi. Danų Tarptautinių Santykių instituto analitiko Luke Patey nuomone, vis glaudesnė ES-Kinijos ekonomikos tarpusavio integracija darė įtaką ES pramonės eksporto kritimui globalioje rinkoje. Dar 2001 m. ES pramonės eksporto dalis pasaulyje sudarė 44%, 2018 m. jau tik 35%. Pasak tyrėjo, tokia tendencija demonstruoja, jog Kinijos aukštesnės pridėtinės vertės produktų eksporto dalis į ES rinkas nuolat augo, kai ES į Kinijos rinkas mažėjo.18 Tai vėlgi parodo, jog kinų „dviejų bėgių“ strategija veikė, kadangi Kinija pati pradėjo gaminti aukštąsias technologijas.

Reikia pabrėžti, jog nemaža dalimi ES ir JAV, siekdamos trumpalaikio pelno, pačios ir sukūrė politinį, ekonominį bei karinį iššūkį mesti galintį konkurentą. Tiesa, abiejose Atlanto pusėse požiūris į Kiniją iš esmės pradėjo keistis. 2019 m. ES strateginėje apžvalgoje Kinija įvardinama kaip „ekonominė konkurentė, siekianti technologinio dominavimo“, bei “sisteminė priešininkė, skleidžianti alternatyvų valdymo modelį“.19 ES atsakas ne tik Kinijai, bet ir JAV – tolesnis „Europos strateginės autonomijos“ (toliau ESA) koncepcijos plėtojimas.

Europos Strateginės Autonomijos koncepcija

„Europos strateginė autonomija“ – tampa nauja „sparnuota“ fraze ES politinės galios koridoriuose. ESA tikslas yra siekti didesnio ES ekonominio bei politinio savarankiškumo bei skatinti Bendrijos technologinių inovacijų bei industrijos pajėgumus. Iš esmės ESA moto atitinka America first bei Kinijos Made in China 2025, tai – bandymas nukreipti ES žvilgsnį į save. 2020 m. Europos Tarybos Prezidentas Charles Mishel pareiškė, jog „Europos strateginė nepriklausomybė yra mūsų naujas bendras šimtmečio projektas“, o paklaustas, ar ESA nesikirs su Bendrijos laisvos prekybos nuostatomis, Mishel atrėžė: „Autonomija nėra protekcionizmas, tai yra priešingai.“20

ESA idėja nėra nauja ir buvo vystoma palaipsniui, atsižvelgiant į geopolitines aplinkybes bei saugumo iššūkius. Po Šaltojo karo pabaigos JAV žvilgsnis nuo Europos reikalų palaipsniui traukėsi. 2008 m. JAV prezidento Barako Obamos administracija tradiciškai patikino Europos NATO sąjungininkes dėl JAV teikiamų saugumo garantijų, tačiau tuo pat metu paskelbė apie strateginį „atsisukimą link Azijos“. ES politiniam elitui tai buvo pirmas rimtas signalas, pažymintis naujos geopolitinės situacijos pradžią. Po aštuonerių metų Donaldo Trumpo administracija pasielgė dar radikaliau, pasirinko saviizoliacinės politikos kryptį. Tuo tarpu abiejų JAV prezidentų administracijų veiklos metu Europa susidūrė su nemenkais saugumo iššūkiais: 2008 m. Rusijos-Gruzijos karas, 2014 m. Krymo aneksija, 2015 m. pabėgėlių krizė, nuo 2020 m. besitęsianti COVID-19 pandemija. Nenuostabu, jog šiame kontekste ES lyderiai pradėjo mąstyti apie savarankiškesnę Bendrijos išorinę politiką.

Iš pradžių ESA terminas buvo naudojamas išskirtinai ES saugumo kontekste. 2016 m. Europos Taryba patikslino apibrėžimą ir įvardijo, jog ESA yra „gebėjimas veikti autonomiškai kada ir kur tai bus būtina ir su partneriais kada įmanoma.“21 T

olimesnę ESA koncepcijos plėtrą tiesiogiai paveikė ES ištikusi COVID-19 pandemija. Staigiai išaugus būtinybei masiškai apsirūpinti apsaugos kaukėmis, medicinine įranga bei medicininiais komponentais, Vokietijos ir Prancūzijos pozicijos suartėjo ta prasme, jog ne tik su pandemija susijusias problemas ES turėtų spręsti centralizuotai. Taigi COVID-19 pandemijos situacija davė ES lyderiams politinį impulsą ESA koncepciją žymiai praplėsti ir į kylančius iššūkius pažvelgti kompleksiškiau. Dabar ESA apima ne tik saugumo, bet ir prekybos, klimato kaitos ar geopolitinių galios žaidimų dimensijas.22 Dar 2020 m. spalį Vokietija ir Prancūzija kartu su ES Komisija aptarė priemones, kaip reikėtų toliau vystyti aukštąsias technologijas, kartu siekiant mažinti Bendrijos priklausomumą nuo likusio pasaulio. Taip pat buvo paskelbta, jog abi šalys kartu kurs milijardus eurų kainuosiantį hidrogeninėmis technologijomis paremtą energetinį projektą, bei galimybę ateityje bendradarbiauti „debesų“, 5G ryšio tinklo bei dirbtinio intelekto vystymo srityse. 23

Reikia pabrėžti, jog pati ESA koncepcija nėra iki galo aiškiai suformuluota. Be abejonės, koncepcija taps būsimų politinių debatų objektu. Kyla dar daug neatsakytų klausimų. Pavyzdžiui, kokią naudą ESA atneš atskiroms ES narėms, kurios turi savo skirtingus saugumo, ekonomikos ir kt. išskaičiavimus. Neaišku, kaip „strateginė autonomija“ paveiks santykius su JAV bei NATO. Netgi pačios Vokietijos Gynybos ministrė Annegret Kramp-Karrenbauer pareiškė, jog Europai reikia tradicinių JAV karinių garantijų, taip kaip ir JAV reikia Europos, jei pastaroji nori likti dominuojančia supervalstybe pasaulyje. Ministrė pridūrė: „iliuzijos apie Europos strateginę autonomiją turi baigtis: europiečiai nesugebės pakeisti Amerikos esminės saugumo užtikrintojos rolės.“24

Matomai, toli gražu ne visos šalys pritaria ESA, bijoma, jog koncepcija bandoma užmaskuoti Vokietijos bei Prancūzijos ekonominius interesus. Planui nepritaria Višegrado ketvertas bei kai kurios kitos šalys narės. Vienas neįvardintas ES diplomatas pakomentavo, jog ESA „yra licenzija užmušti smulkų ir vidutinį verslą“.25 ESA įgyvendinimo sėkmė, kaip ir visos ES, priklauso nuo Bendrijos narių konsensuso. Esant jo trūkumui „strateginės autonomijos“ planas gali atsigręžti prieš pačius europiečius.

Paskutinės minutės derybos

Kad ir kaip ten bebūtų, į ES-Kinijos ISI susitarimą reikėtų žvelgti būtent per jau minėtą ESA koncepcijos prizmę. Neatsitiktinai susitarimas dėl ISI buvo pasiektas priešpaskutinę 2020 m. dieną, pirmininkaujant Vokietijai. Ne visos Bendrijos narės pritarė skubotai ir be didelių konsultacijų priimtam ISI. Savo nepasitenkinimą vedamų derybų stiliumi išreiškė Italijos, Lenkijos, Belgijos, Ispanijos pareigūnai.26 Pasigirsta kalbos, jog Vokietija savo nacionalinius interesus maskuoja ES interesais. Europos Komisijos prezidentė Ursula von der Leyen ir ES prekybos departamento direktorė Sabine Weyand yra vokietės. Didelių abejonių nekyla, kas iš tiesų vadovavo daryboms. AsiaTimes apžvalgininko Daniel Williams nuomone, Merkel, kritikavusi prezidentą Donalda Trumpa už America first politiką, pati ES tvarkosi Germany first principu.27 Daug ką pasako ir tas faktas, jog buvo ignoruoti ir pereinamosios naujai išrinkto JAV prezidento Joe Bideno administracijos prašymai susėsti „ankstyvoms konsultacijoms“ su ES ir aptarti Kinijos ekonominių praktikų klausimus.28 Ko gero, JAV porinkiminė suirutė dėl Donaldo Trumpo mestų kaltinimų, esą rinkimų rezultatai buvo klastojami, ES ir Kinijai atvėrė galimybių langą pasiekti susitarimą. Abejas derybines puses motyvavo savi interesai.

Kinijai „paskutinę minutę“ taktiškai pasiūlius reikšmingų nuolaidų dėl priverstinio darbo praktikų atsisakymo, derybose buvo pralaužti ledai.29 Tam tikra prasme ISI pasitarnavo kaip pleištas tarp ES ir JAV, stabdantis senų sąjungininkų glaudesnį bendradarbiavimą ir pozicijų koordinavimą Kinijos atžvilgiu. ES ne tik kad pritraukiama arčiau Kinijos orbitos, tačiau ir pačios ES politinio ir ekonominio manevravimo erdvė, esant reikalui, principingai pasipriešinti Kinijai sumenksta. (ES, nuolatos išreikšdama „gilų susirūpinimą“, be retorikos ir taip niekad nepasižymėjo ryžtingumu).

Savo ruožtu, ES, sutikusi su Kinijos „paskutinės minutės“ pasiūlymu, iš 7 metus derybose užstrigusio susitarimo galimai išpešė tiek kiek galėjo, todėl ir pasinaudojo proga. Iš pradžių ISI turėjo apimti tiek priėjimo prie Kinijos rinkų, tiek ES investuotojų apsaugos jose dimensijas. Tačiau, vykstant deryboms sutarta, jog investuotojų apsaugos klausimai galutinai išspęsti bus tik ateityje. Pirmiausia priimtas politinis sprendimas sutikti su Kinijos pasiūlymais dėl rinkų atvėrimo ir liberalizavimo.30 Taip pat žvelgiant iš Vokietijos bei Prancūzijos populiarinamos ESA koncepcijos perspektyvos, atsitraukimas nuo JAV kaip tik turi nulemti didesnį ES savarankiškumą, strategiškai balansuojant tarp dviejų pasaulio supervalstybių. Galiausiai tikimasi, jog ISI sumažins ekonominių santykių disbalansą bei privers Kiniją laikytis žmogaus teisių bei aukštesnių ekologinių standartų.

ES-Kinijos „Išsamus susitarimas dėl investicijų“

ISI susideda iš trijų pagrindinių dalių: rinkų investicijoms atvėrimo, ekonominio „žaidimo“ taisyklių suvienodinimo bei „tvaraus vystymosi“ skyriaus, adresuojančio žmogaus teisių ir ekologijos klausimus.

Rinkų investicijoms atvėrimas. ISI įpareigoja Kiniją liberalizuoti savo rinkas ir teoriškai turėtų užtikrinti ES kompanijoms netrukdomą priėjimą prie rinkų. Priedo, ISI eliminuoja maksimalaus investicinio kapitalo dydžio ribojimus bei reikalavimus kurti bendras įmones su kinais, investuojant kai kuriuose ekonomikos sektoriuose. Reikia pabrėžti, jog Kinijos „neigiamas sąrašas“ išliks, jame įrašytos ekonominės veiklos sritys užsienio investuotojams liks užvertos.31 Nepaisant išimčių, jau dabar aišku, jog dėl ISI nemažai išloš Vokietija ir Prancūzija. Bendrų įmonių kūrimo taisyklės bus panaikintos automobilių pramonės bei privačių ligoninių (svarbu Prancūzijai) segmentuose. Kinija įsileis ES investicijas į aukštųjų technologijų ir inovacijų, telekomunikacijų bei „debesų“ technologijų, kompiuterinio ir finansinio aptarnavimo, jūrų ir oro transporto sektorius.32

Neabejotina, jog pagal ISI tekstą ES investuotojų galimybės konkuruoti Kinijos rinkoje pagerėja. Visgi ar tai tikrai susitarimo nuopelnas? Daugumą reformų reguliuojančių „Tiesiogines užsienio investicijas“ Kinija įvykdė jau pati ir platesnis rinkų atvėrimas būtų įvykęs ir be ISI. Įstatymai, reglamentuojantys užsienio investicijas buvo fragmentuoti ir pasenę, neatitinkantys sparčiai besikeičiančio Kinijos ekonomikos klimato. Taip pat augo ir tarptautinės bendruomenės nusiskundimai dėl įvairių nesąžiningų Kinijos valdžios praktikų. 2019 m. Kinija pagaliau priėmė naują kompleksišką Užsienio investicijų įstatymą.33 Galimai, investicinės aplinkos liberalizavimas Kinijai buvo tiesiog ekonominė būtinybė. Mercator Azijos studijų instituto vyriausias ekonomistas Max Zenglein pritaria tokiam vertinimui teigdamas, jog ISI sutartis tik formalizavo jau egzistuojančias, pačios Kinijos pradėtas iniciatyvas. Eksperto teigimu, reikšmingiausias ISI pasiekimas tai, jog Kinija įsipareigoja laikytis griežtesnių skaidrumo standartų.34

Vienodos konkurencinės sąlygos. Antra svarbi ISI dalis – ES kompanijų, operuojančių Kinijoje, lygiaverčių teisių užtikrinimas. Pagal ISI, Kinijos valstybės valdomos įmonės turėtų būti vertinamos komerciniu, o ne politiniu aspektu, bei skaidrumo vardan atskleisti tam tikrą informaciją, susijusią su valstybinėmis subsidijomis. Formaliai ISI taip pat turėtų užkirsti kelią priverstinei technologijų perdavimo Kinijos kompanijoms praktikai. 2020 m. gruodžio 29-ą, likus dienai iki ISI, Šanchajaus Aukštesnysis teismas kriminalinėje byloje nubaudė kinų piliečius už intelektualinės nuosavybės vagystes.35 Atrodo, Kinijos valdžia nori parodyti, jog rimtai laikysis susitarimo sąlygų. Ar tai tik parodomoji byla, parodys laikas.

ISI buvo modeliuojamas Pasaulio Prekybos organizacijos (toliau PSO) taisyklių pagrindu. Su ES kompanijomis Kinijoje turėtų būti elgiamasi kaip ir su kitais užsienio investuotojais. ES taip pat užsitikrino institucines garantijas, jog už ginčo sureguliavimą atsakingi organai „elgsis nešališkai <…> nediskriminuojančiu būdu.“36 Niekam ne paslaptis, jog Kinija ypač dosni pasirašant susitarimus, kurie yra aptakiai suformuluoti ir neturi įpareigojančios teisinės galios. 2001 m. Kinijai įstojus į PSO, šalis jau buvo įsipareigojusi laikytis skaidrumo reikalavimų ir atskleisti finansines ataskaitas, kai valstybinės įmonės yra vyriausybės subsidijuojamos. Tačiau Kinija neturėjo problemų šias, dabar jau ir į ISI įtrauktas nuostatas ignoruoti, kai šaliai taip elgtis buvo paranku. Susitarimų su Kinija didžiausia problema, jog šalis dažnai ignoruoja sutartis, kurias pati pasirašė.37 (Šia prasme geriausias pavyzdys būtų Honkongas. 1997 m. Didžiajai Britanijai grąžinant Honkongo suverenitetą Kinijai, buvo sutartimi įtvirtinta, jog regionas išlaikys specialų autonominį statusą. 2020 m. Kinijai įvedus naujus saugumo įstatymus, leidžiančius Honkongo piliečius suimti, teisti žemyninės Kinijos teismuose, dviejų sistemų vienoje šalyje principas praktiškai tapo niekiniu.)

Visgi sutartis nėra visiškai „bedantė“. ISI numato priimtų įsipareigojimų laikymosi priežiūros mechanizmus. Pirmiausia sutarta, jog tam tikrais klausimais ginčui spręsti gali būti kviečiama nepriklausoma ekspertų komisija. Antras ginčų sprendimo mechanizmas yra dvišalis tarpvalstybinis arbitražas. Panaši priemonė numatyta ir ES-JK prekybos susitarime.38 Tačiau nepaisant ISI numatomų apsaugos priemonių, ES investuotojų galimybės Kinijoje neprilygsta tokiam atvirumui, kuris suteikiamas kinams Europoje. ISI nenumato ES privačių investuotojų apsaugos ir ginčų sprendimo mechanizmo, garantijos apima tik tarpvalstybinių susitarimų pagrindu įtvirtintas investicijas.39

Tvarus vystymasis. Europos pilietinės visuomenės ir žiniasklaidos tarpe būtent trečioji ISI dalis sukėlė daugiausiai kontraversiškų diskusijų. Vakarų liberalių demokratijų santykis su Kinija visad buvo problematiškas, kadangi pastarosioms nuolat kyla dilema principingai ginti deklaruojamas vertybes ar rinktis ekonominę naudą.40 Jau minėjau, jog Kinijai pažadėjus atsisakyti priverstinio darbo praktikų, ES derybininkai sutarė dėl ISI teksto. Žvelgiant iš ES lyderių pozicijos, „tvaraus vystymosi“ koncepcijos įtraukimas į ISI turi demonstruoti ES lyderystę humanitarinių klausimų srityje, o kartu Europos piliečių akyse legitimuoti pasiektą susitarimą.

Prekybos Komisaro pareigas einantis Vladis Dombrovskis iškilmingai pareiškė: „mes užsitikrinome privalomus įpareigojamus dėl aplinkosaugos, klimato kaitos bei priverstinio darbo. Mes glaudžiai bendradarbiausime su Kinija tam, kad užtikrinti, jog šie susitarimai yra pilnai gerbiami.“41

Problema slypi tame, jog nors Kinija ir įsipareigojo ratifikuoti Tarptautinės darbo organizacijos konvenciją dėl priverstinio darbo praktikų nutraukimo, nenumatyta jokia data iki kada šalis įsipareigojimą turėtų pasirašyti.42 Belieka tik pasitikėti Kinijos duotu pažadu, kurio laikytis tikriausiai neketinama. Kinijos Valstybės tarybos patarėjas Shi Yinhong, duodamas interviu Financial Times pakomentavo, jog „darbo teisės“ priėmimas tiesiogiai kertasi su Kinijos valstybiniu ekonominiu modeliu. „[aut. past. Kalbant apie] darbą yra neįmanoma Kinijai sutikti. Ar jūs įsivaizduojat Kiniją su nepriklausomomis darbuotojų profsąjungomis? Priverstinis darbas taip pat siejamas su Sindziangu [aut. past.: provincija, kurioje gyvena musulmonų uigurų tautinė mažuma], tai dar vienas „ne“ Kinijai.“43 Panaši pozicija atsispindi ir sutartyje. ISI numatyti arbitražo bei ginčų sprendimo mechanizmai neapima „tvaraus vystymosi“ dalies, šiam reikalui bus organizuojamas atskiras, teisiškai žymiai silpnesnis mechanizmas. Nors žmogaus teisių bei aplinkosaugos arbitražas turi būti skaidrus ir viešas (jei byloje neatskleidžiama konfidenciali informacija), mechanizmas neturi apeliacijos, sankcijų bei sąlygų įgyvendinimo priežiūros funkcijų. Taigi yra „minkštas“ ir tik rekomendacinio pobūdžio.44

Šia prasme skambūs ES lyderių pareiškimai dėl ISI „tvaraus vystymosi“ agendos yra pernelyg optimistiški. Nenuostabu, jog Europos pilietinės visuomenės požiūris į ISI yra žymiai kritiškesnis. 36-ios nevyriausybinės organizacijos ES parlamentarams nusiuntė atvirą laišką, kuriame reikalavo, jog ISI „tvaraus vystymosi“ dalis Kinijai būtų teisiškai įpareigojanti. Taip pat ES raginama ISI iš viso neratifikuoti, kol nebus išspręsti su žmogaus teisėmis susiję klausimai.45 Pasak Strateginių Iniciatyvų departamento prie George C. Marshall Europos Saugumo studijų centro darbuotojos dr.Valbona Zeneli: „ratifikavus, ISI de facto pripažins, jog yra priimtina bendradarbiauti plataus spektro verslo veiklose su totalitarine komunistine valdžia, kuri įrodė, jog be jokio atsiprašymo gali su tikslingu preciziškumu pažeidinėti žmogaus teises. Dar svarbiau, jog šie pažeidinėjimai vyko tada, kai buvo deramasi dėl ISI… Iš esmės tai apdovanoja KKP [aut. past. Kinijos komunistų partiją] ir padrąsina jos blogą elgesį.“46 Panašu, jog ES-Kinijos ISI susitarimas Bendrijai tapo lakmuso popierėliu, raginančiu apsispręsti kas svarbiau – deklaruojamos vertybės ar ekonominis išskaičiavimas?

Išvados

Kadangi tiek ES, tiek Kinijos pusė ISI dar neratifikavo, o ir dėl susitarime išdėstytų punktų ateinančių dvejų metų laikotarpyje bus deramasi toliau, kaip nors aiškiau vertinti ISI ekonominę naudą ar žalą yra gerokai per anksti. Be to, susitarimas dėl investicijų visiškai neapima ES-Kinijos prekybos santykių klausimo. Šis aspektas taip pat atidėtas ateičiai ir tikėtina, jog bus įtvirtintas atskira sutartimi. Iš esmės aptariant ISI šiuo metu galima šnekėti tik apie potencialius padarinius ir tolimesnes ES-Kinijos bendradarbiavimo gaires.

Kinija:

  1. ISI savo esme yra ne tik ekonominis, bet ir politinis susitarimas. Kinija, sėkmingai sutarusi su ES dėl ISI teksto, atitraukė pastarąją nuo istorinio transatlantinio sąjungininko – JAV. Išnaudojant JAV prezidento administracijų pereinamąjį laikotarpį buvo (bent jau laikinai) sutrukdytas ES-JAV glaudesnis bendradarbiavimas su Kinija susijusiais klausimais. Tiesa, neaišku, ar dar neratifikuota sutartis turės ilgalaikių pasekmių strateginiams ES-JAV santykiams, visgi sudarytos prielaidos ir toliau poliarizuoti istorinių sąjungininkų pozicijas.
  2. Kinija ISI naudoja kaip priemonę per COVID-19 pandemiją nukentėjusios savo reputacijos tarptautinės bendruomenės akyse atstatymui. Šalis aktyviai pasisako už globalių bendromis taisyklėmis paremtų ekonominių santykių puoselėjimą, kurio nereikėtų painioti su skirtingomis vertybinėmis nuostatomis bei politika. Tarptautiniams investuotojams siunčiamas signalas, jog, nepaisant kritikos dėl žmogaus teisių pažeidinėjimų Honkonge ar Sindziango regione, su Kinija yra ir bus tariamasi.
  3. Tuo atveju, jei ES ratifikuotų ISI, Kinijos komunistų partijos vykdomas totalinio sekimo bei kontrolės modelis de facto būtų pripažintas ir Bendrijos. ISI „tvaraus vystymosi“ dalyje numatytos žmogaus teisės ir ekologijos klausimus liečiančios nuostatos Kinijos teisiškai neįpareigoja. Nėra nei sąlygų įgyvendinimo priežiūros, nei sankcijų skyrimo mechanizmų. Visgi grubiai ignoruodama „tvaraus susitarimo“ nuostatas, Kinija rizikuoja susilaukti aštresnės tarptautinės bendruomenės kritikos.
  4. COVID-19 pandemijos metu išryškėjo ES globalių tiekimo grandinių pažeidžiamumas. Europos kultūriniam ir verslo elitui tapo aišku, jog per didelis priklausomumas nuo Kinijos kelia strateginę grėsmę. Imta garsiau šnekėti apie būtinybę „trumpinti“ tiekimo grandinės „ilgį“ ir tapti labiau savarankiškiems. Kinijai įsipareigojus ES investicijoms atverti kai kurias savo rinkas, potencialiai būtų sužlugdyti „atsijungimo“ nuo Kinijos prekybos grandinių planai. Kinija ne tik pritrauks užsienio investicijų, bet paraleliai vykdys savo „dviejų bėgių“ politiką, pati bandydama „atsisieti“ strategiškai jai svarbiuose sektoriuose.

Europos Sąjunga:

  1. ISI reiktų traktuoti platesniame, pirmiausia, Vokietijos ir Prancūzijos propaguojamos ESA koncepcijos kontekste. Pereinamoji JAV prezidento Joe Bideno administracija prašė ES neskubėti dėl ISI ir suderinti bendras pozicijas dėl Kinijos. ES šiuos raginimus ignoravo. Tokį poelgį galima būtų traktuoti kaip politiškai motyvuotą norą ateityje siekti didesnės ES strateginės autonomijos. Tuo pačiu, susitarus dėl ISI teksto, išaugo ir ES kaip globalios ir nepriklausomos derybų partnerės prestižas.
  2. ES Kiniją vienu metu traktuoja kaip strateginę priešininkę ir kaip svarbią ekonominę partnerę. ES suvokia, jog Kinija tapo stipria aukštųjų technologijų konkurente (Made in China 2025). ISI atspindi platesnius, vidinius ES prieštaravimus ir skirtingus interesus. Vienu metu baiminamasi dėl konkurencijos ar aukštųjų technologijų vagysčių, tačiau taip pat norima ir priėjimo prie Kinijos rinkų.
  3. Ratifikavus ISI, nauda atskiroms ES narėms bus netolygi. Kinija iš „negatyvaus sąrašo“ investicijoms, pirmiausia, atveria aukštųjų technologijų, automobilių pramonės, privačios sveikatos apsaugos sektorius. Tai akivaizdžiai bus naudinga tokioms šalims kaip Vokietija ar Prancūzija, tuo tarpu, pavyzdžiui, Lietuvai, kuri neturi į eksportą orientuotos sunkiosios pramonės, šis susitarimas didelės reikšmės neturės. (Galimos išimtys, nebent, aukštųjų lazerinių technologijų bei skaitmeninio finansinio aptarnavimo sektoriai.)
  4. ISI numatyti tarpvalstybinių investicijų garantiniai bei ginčų sprendimo mechanizmai turėtų sumažinti nelygiaverčius ES-Kinijos ekonominius santykius, tačiau privačių investuotojų ISI arbitražo mechanizmai neaprėpia.
  5. ISI ratifikavimas ES viduje gali sukelti politinę krizę ir dar labiau išbalansuoti Bendrijos politinį konsensusą, kuris yra sėkmingos ir stiprios ES pagrindas. Kyla nesutarimai tiek dėl transatlantinės partnerystės su JAV ateities, tiek dėl ISI „tvaraus vystymosi“ dalyje numatytų žmogaus teisių bei ekologijos nuostatų. ISI potencialiai gali tapti kinišku Trojos arklių Europoje…

1 European Commission. Press statement. 2020 m. gruodžio 30 d. https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/en/IP_20_2541

2 European Commission. Press statement. 2020 m. gruodžio 30 d. https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/en/ip_20_2542

3 European Commission. Press statement. 2020 m. gruodžio 30 d. https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/en/IP_20_2541

4 François Godement, “Wins and Losses in the EU-China Investment Agreement (CAI). Institut Montaige, 2021 m. sausis. https://www.institutmontaigne.org/en/publications/wins-and-losses-eu-china-investment-agreement-cai

5 Stephen M. Walt, “Xi Tells the World What He Really Wants”. Foreign Policy, 2021 m. sausio 29 d. https://foreignpolicy.com/2021/01/29/xi-tells-the-world-what-he-really-wants/

6 Theresa Fallon, “The EU-China Comprehensive Agreement on Investment is a win for China, and a blow to transatlantic relations”. The Diplomat, 2021 vasario 04 d. https://thediplomat.com/2021/01/the-strategic-implications-of-the-china-eu-investment-deal/

7 Eurasian Rail Alliance Index. “EU-China Trade and Investment Relations in Challenging Times”. 2020 m. lapkričio 12 d. https://index1520.com/en/analytics/torgovlya-i-investitsii-mezhdu-es-i-knr-v-trudnye-vremena/

8 European Commission. Press statement. https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/en/ip_20_2542

9 Eurasian Rail Alliance Index. “EU-China Trade and Investment Relations in Challenging Times”. 2020 m. lapkričio 12 d. https://index1520.com/en/analytics/torgovlya-i-investitsii-mezhdu-es-i-knr-v-trudnye-vremena/

10 Luke Patey. How China Loses. Oxford University Press. 2021, p. 133-134.

11 Ten pat, 132.

12 Derek Adam Levit, “Made in China 2025: China’s Strategy for Becoming a Global High-Tech Superpower and its Implication for the U.S. Economy, National Security, and Free Trade”. Journal Of Strategic Security, 2020, Vol 13, Nr. 3, p. 5-6. https://www.jstor.org/stable/pdf/26936543.pdf?refreqid=excelsior%3A29cc58282583cc27b0922f88f574bfc0

13 Eurasian Rail Alliance Index. “EU-China Trade and Investment Relations in Challenging Times”. 2020 m. lapkričio 12 d. https://index1520.com/en/analytics/torgovlya-i-investitsii-mezhdu-es-i-knr-v-trudnye-vremena/

14 Simon J. Evenett, “Chinese whispers: COVID-19, global supply chains in essential goods, and public policy”. Journal of International Business Policy, Vol 3, 2020 m., p. 408-429. https://link.springer.com/article/10.1057/s42214-020-00075-5

15 Eurasian Rail Alliance Index. “EU-China Trade and Investment Relations in Challenging Times”. 2020 m. lapkričio 12 d. https://index1520.com/en/analytics/torgovlya-i-investitsii-mezhdu-es-i-knr-v-trudnye-vremena/

16 European Chamber in partnership with MERICS, „Decoupling: Severed Ties and Patchwork Globalisation”. 2021 m. sausio 14 d. https://merics.org/en/report/decoupling-severed-ties-and-patchwork-globalisation

17 Ten pat.

18 Luke Patey. How China Loses. Oxford University Press. 2021 m., p. 182

19 European Commission, “Joint Communication to the European Parliament, the European Council, and the Council: EU-China—A Strategic Outlook”. 2019 m. kovo 12d. https://ec.europa.eu/info/sites/info/files/communication-eu-china-a-strategic-outlook.pdf

20 Paola Tamma, “Europe wants ‘strategic autonomy’ — it just has to decide what that means”. Politico, 2020 m. spalio 15 d. https://www.politico.eu/article/europe-trade-wants-strategic-autonomy-decide-what-means/

21 European Union External Action Service, “Why European strategic autonomy matters”. 2020 m. gruodžio 12 d. https://eeas.europa.eu/headquarters/headquarters-homepage/89865/why-european-strategic-autonomy-matters_en

22 Ten pat.

23 Paola Tamma. “Europe wants ‘strategic autonomy’ — it just has to decide what that means”. Politico, 2020 m. spalio 15 d. https://www.politico.eu/article/europe-trade-wants-strategic-autonomy-decide-what-means/

24 Marine Seghezzi. “A Strategic Autonomy for Europe?”, Global risk insights, 2020 m., gruodžio 11d. https://globalriskinsights.com/2020/12/a-strategic-autonomy-for-europe/

25 Paola Tamma. “Europe wants ‘strategic autonomy’ — it just has to decide what that means”. Politico, 2020 m. spalio 15 d. https://www.politico.eu/article/europe-trade-wants-strategic-autonomy-decide-what-means/

26 Jakob Hanke Vela, Giorgio Leali, Barbara Moens, “Germany’s drive for EU-China deal draws criticism from other EU countries”. Politico, 2021 m. sausio 1 d. https://www.politico.eu/article/germanys-drive-for-eu-china-deal-draws-criticism-from-other-eu-countries/

27 Daniel Williams, “Merkel’s ‘Germany First’ ignores Biden’s wishes”. AsiaTimes, 2021 m., sausio 25 d. https://asiatimes.com/2021/01/merkels-germany-first-ignores-bidens-wishes/?fbclid=IwAR2tAof7Btys2BdE9B1bhhBaIewAysqhGGgsPne9w9FBJhTMr2soO4kGsWQ

28 Mercator Institute for China Studies. “EU-China investment deal leaves a lot to be desired”. 2021 m. sausio 14 d. https://merics.org/en/briefing/eu-china-investment-deal-leaves-lot-be-desired

29 Lu Wen, Xu Heqian, Lu Zhenhua, „China’s pledge on forced labor saved investment deal: EU envoy“. Caixin, 2021 m. sausio 20 d. https://asia.nikkei.com/Spotlight/Caixin/China-s-pledge-on-forced-labor-saved-investment-deal-EU-envoy

30 François Godement. “Wins and Losses in the EU-China Investment Agreement (CAI). Institut Montaige, 2021 m. sausis. https://www.institutmontaigne.org/en/publications/wins-and-losses-eu-china-investment-agreement-cai

31 Ding Han, Nikolaus von Jacobs. “The EU-China Comprehensive Agreement on Investment: A First Glance”, McDermott Will and Emery, 2021 m., vasario 5 d. https://www.jdsupra.com/legalnews/the-eu-china-comprehensive-agreement-on-4647714/

32Theresa Fallon. “The Strategic Implications of the China-EU Investment Deal”. The Diplomat, 2021 m. vasario 4 d. https://thediplomat.com/2021/01/the-strategic-implications-of-the-china-eu-investment-deal/

33 Joe Zhang, “What Does the Draft European Union–China Comprehensive Agreement on Investment Mean for Sustainable Development?”. International Institute for Sustainable Development, 2021 m., sausio 26 d. https://www.iisd.org/articles/what-does-draft-european-union-china-comprehensive-agreement-investment-mean-sustainable

34 Karry Lai, „PRIMER: EU-China Comprehensive Agreement on Investment“. IFLR, 2021 m., vasario 23 d. https://www.iflr.com/article/b1qp5tynld2h1h/primer-eu-china-comprehensive-agreement-on-investment

35 Ding Han, Nikolaus vos Jacobs, “The EU-China Comprehensive Agreement on Investment: A First Glance”, McDermott Will and Emery, 2021 m., vasario 5 d. https://www.jdsupra.com/legalnews/the-eu-china-comprehensive-agreement-on-4647714/

36 Mark Konstantinidis, “The EU-China Comprehensive Agreement on Investment: a tale of sound and fury”. 2021 m., vasario 9 d. https://www.ejiltalk.org/the-eu-china-comprehensive-agreement-on-investment-a-tale-of-sound-and-fury/

37 François Godement, “Wins and Losses in the EU-China Investment Agreement (CAI). Institut Montaige, 2021 m. sausis. https://www.institutmontaigne.org/en/publications/wins-and-losses-eu-china-investment-agreement-cai

38 Mark Konstantinidis, “The EU-China Comprehensive Agreement on Investment: a tale of sound and fury”. 2021 m., vasario 9 d. https://www.ejiltalk.org/the-eu-china-comprehensive-agreement-on-investment-a-tale-of-sound-and-fury/

39 Theresa Fallon, “The Strategic Implications of the China-EU Investment Deal”. The Diplomat, 2021 m. vasario 4 d. https://thediplomat.com/2021/01/the-strategic-implications-of-the-china-eu-investment-deal/

40 Luke Patey. How China Loses. Oxford University Press. 2021 m., p. 179

41 European Commission. Press statement. 2020 m. gruodžio 30 d. https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/en/IP_20_2541

42 Theresa Fallon, “The Strategic Implications of the China-EU Investment Deal”. The Diplomat, 2021 m. vasario 4 d. https://thediplomat.com/2021/01/the-strategic-implications-of-the-china-eu-investment-deal/

43 Financial Times. „China sees EU investment deal as diplomatic coup after US battles“. 2020 m. gruodžio 31 d. https://www.ft.com/content/64ef5592-25b4-48c4-a70b-b42071951941

44 François Godement, “Wins and Losses in the EU-China Investment Agreement (CAI). Institut Montaige, 2021 m. sausis. https://www.institutmontaigne.org/en/publications/wins-and-losses-eu-china-investment-agreement-cai

45 Shannon Tiezzi, “China-EU Investment Deal Sparks Backlash Over Rights Concerns”. The Diplomant, 2021 m., sausio 13 d. https://thediplomat.com/2021/01/china-eu-investment-deal-sparks-backlash-over-rights-concerns/

46 Ten pat.

Autorius: Andrius Bubnys

Susidomėjimas Azija prasidėjo nuo aistros japonų animacijai. Dar būdamas mokykloje, įstojau į pirmąjį Lietuvoje anime gerbėjų klubą "OtakuDo". Interneto priešaušrio laikais kiekviena piratinė kasetė buvo aukso vertės, todėl puikiai suprantu bendraminčių subūrimo ir dalinimosi informacija svarbą. Šiuo metu studijuoju Vilniaus universitete, Šiuolaikinių Azijos studijų magistro programoje. Labiausiai domiuosi Japonija, bet neaplenkiu ir kitų Azijos šalių. Interesų sritys - populiarioji kultūra, istorija, tarptautiniai santykiai.

Pasidalink šiuo straipsniu