Pietų Korėjos ambasadoriaus Choi Sung-joo paskaita Lietuvoje

Ambasadorius Choi Sung-joo, šiuo metu reziduojantis Varšuvoje, yra jau tryliktasis Korėjos Respublikos ambasadorius Lietuvai. Skiriamuosius raštus Lietuvos Respublikos Prezidentei jis įteikė 2017 m. sausio 16 d.

Kovo 6-7d. Pietų Korėjos ambasadorius vėl lankėsi Lietuvoje. Vizito metu VDU Azijos studijų centro ir MRU Azijos centro auditorijose jis skaitė paskaitą ‘’Lietuva, Korėja ir pasaulis’’, kurios metu supažindino klausytojus su dabartinėmis P.Korėjos ir Lietuvos bendradarbiavimo aktualijomis, pristatė Pietų Korėjos veidą pasauliniame kontekste, taip pat pasidalino įžvalgomis, kokias diplomatines priemones šalis turėtų pasitelkti stengiantis išvengti karinių grėsmių iš Š.Korėjos pusės.

 P.Korėjos ir Lietuvos bendradarbiavimas: skaičiai stabiliai auga

Šiuo metu Pietų Korėja yra antra pagal dydį Lietuvos prekybos partnerė Azijoje (po Kinijos). Žvelgiant į lentelėje nurodytus statistinius duomenis galima pastebėti, kad tiek P.Korėjos eksportas į Lietuvą, tiek importas iš jos stabiliai auga mažiausiai keliomis dešimtimis milijonų JAV dolerių per metus. Statistiškai didžiausią eksporto į P.Korėją potencialą kol kas rodo lietuvių verslininkai, užsiimantys gamyba, susijusia su dirbtiniais gijiniais siūlais, kviečiais, mediena, šviežiais sūriais, tauriaisiais metalais arba metalo laužu. Tuo tarpu Lietuva importuoja elektronikos, informacinių technologijų, automobilių ir jų dalių gaminius.

2012 2013 2014 2015
Eksportas 122 mln. 146 mln. 216 mln. 264 mln.
Importas 32 mln. 41 mln. 51 mln. 73 mln.

*P.Korėjos prekybos mastai su Lietuva; sumos pateiktos JAV doleriais

Kalbant apie investicijas, 2015-ųjų metų duomenimis, Korėjos investicijos į Lietuvos rinką siekė 3,34 milijonų JAV dolerių (apie 3,15 milijonų eurų), tuo tarpu Lietuvos investicijos į Korėją – 145 tūkstančius JAV dolerių (apie 136 tūkstančius eurų).

Taip pat labiau suklusti turėtų ir turizmo sektoriui priklausantys paslaugų teikėjai, ypač dirbantys su atvykstamuoju turizmu – vis daugiau Korėjos tautiečių aplanko Vilnių, Rygą ir Taliną, nes Baltijos regionas jiems dar nepažintas ir neįprastas tarsi iki šiol nematyta žemė. 2016-ųjų duomenimis, iš viso Lietuvą jau aplankė 55 tūkstančiai korėjiečių ir 2, 200 lietuvaičių buvo nuvykę į P.Korėją. Jaunimo keliavimą iš abiejų šalių galėtų paskatinti ir studentų mainų ar kitos švietimo programos, nes kol kas dar yra kur tobulėti – šiuo metu 48 Lietuvos studentai studijuoja P.Korėjoje ir 130 korėjiečių studijuoja Lietuvoje.

 P.Korėjos veide – džiaugsmas ir nerimas viename

Kadangi Korėja nepasižymi gamtinių išteklių gausa, 15 milijonų žmonių valstybės ekonomika yra visiškai priklausoma nuo eksporto, o jos investicijos yra orientuotos į sunkiąją ir chemijos industrijas. Laikas parodė, kad korėjiečių sprendimas investuoti į šias industrijas buvo teisingas – ypač laivybą, automobilių gamybą, atminties mikroschemų (ang. memory chip) tobulinimą, vėliau jas pritaikant minėtose industrijose. Gamtinių išteklių stygius lėmė ir tai, kad buvo ir yra nuolat koncentruojamasi į milžiniškus žmogiškuosius išteklius: ‘’Nusprendėme, kad kita mūsų svarbi investicija yra vaikų švietimas. Korėjiečių tėvai labai daug dirba ir besąlygiškai aukojasi vardan, kiek įmanoma, geresnio vaikų išsilavinimo.’’

Choi Sung-joo pažymėjo, kad pagal BVP Korėja yra 13-oje vietoje pasaulio kontekste. Iš tiesų, galima tik stebėtis ir pasimokyti, kaip Korėjai nuo 1960m. BVP vienam gyventojui 80 JAV dolerių pavyko pakilti iki 28 000 JAV dolerių šiandien.

Pagal išmaniojo telefono naudojimą, Korėja užima pirmąją vietą pasaulyje.

Korėjos ambasadorius bandė paaiškinti tokį stulbinamo ekonomikos augimo tempą ir keliais išskirtiniais korėjiečių charakterio bruožais – dideliu polinkiu konkuruoti su kitais ir nenumaldomu įpročiu visur ir visame kame skubėti iki pat išėjimo į pensiją. Choi Sung-joo  prasitarė, kad ‘’praeityje žmonės greitį vertino netgi kur kas labiau nei kokybę, bet šiandien stengiamasi viską padaryti ir greičiau, ir geriau’’. Lankydamiesi ar gyvendami Korėjoje, dažnai galite išgirsti išsireiškimą ‘’pali-pali’’ (빨리빨리), korėjiečių kalboje reiškiantį ‘’paskubėk’’ (dėl šios priežasties korėjiečiai dažnai yra angliakalbių vadinami pali-pali-culture).

Kitas labai svarbus kultūrinis ir ekonominis faktorius – mokėjimas sėkmingai eksportuoti savo populiariąją kultūrą. Pasak ambasadoriaus, ‘’kultūros prasme, Pietų Korėja yra unikalus pavyzdys, parodantis kaip po Antrojo pasaulinio karo iš šalies recipientės tampama šalimi donore. Šiai dienai mes skiriame daug dėmesio kultūrinei diplomatijai, ypač K-pop (korėjietiškai pop kultūrai) ir K-food (korėjietiškam maistui).’’

Kalbėdamas apie Korėjos ir Lietuvos panašumus,  šalies atstovas negalėjo aplenkti ir daugeliui Pietų Korėjoje nerimą keliančios temos – Š.Korėjos: ‘’šiandien  Jungtinėms Tautoms priklauso 193 suverenios valstybės, tačiau Korėja tarp jų yra vienintelė, pasidalijusi į dvi tautas. Deja.’’ Ambasadoriaus teigimu, būtent šį nerimą keliantis faktorius  lemia Korėjos ir Lietuvos  esminį, t.y. geopolitinės saugumo situacijos, panašumą: ‘’Tik jūsų saugumui grėsmės ateina iš Rytų, mūsiškės – iš Šiaurės’’. Kitas mūsų panašumas, kad abi šalys praeityje yra patyrusios skausmingų kitataučių karinių invazijų – tokie dalykai esą palieka savų pėdsakų ateinančioms kartoms. Galiausiai, ‘’abiejų šalių saugumas labai priklauso nuo Jungtinių Amerikos Valstijų, tik Lietuvos atveju, per NATO, P.Korėjos – per Korėjos-JAV Aliansą, kuris buvo sudarytas pasirašius abišalę Gynimo sutartį 1953 metais.

Paklaustas, ką turėtų daryti abi šalys, norėdamos sustiprinti glaudžius santykius ateityje, ambasadorius nurodė iš esmės tris elementus: P2P (ang. peer-to-peer/people-to-people) mainai, kontakto didinimas ir stiprinimas tarp studentų, geresnis abipusis kultūrų suvokimas (dėl skirtingų religijų, taip pat skirtingų ‘’europietiškos’’ ir ‘’azijietiškos’’ pasaulėvokų).

 

Autorius: Ineza Stankovskytė

Viskas prasidėjo nuo avantiūros vienai pakeliauti po Japoniją, o pasibaigė rimtais įsipareigojimais Rytų Azijos studijoms Vokietijoje ir jau ketverius metus trunkančiais profesiniais ryšiais su japonais.

Pasidalink šiuo straipsniu