Šiemet, kaip ir kasmet, Lietuva pasitiko kovo 11-ąją džiugiai ir viltingai – minėjome dvidešimt šeštąsias atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės metines. Deja, japonų atmintyje ši diena yra įgijusi visiškai kitokią, skausmu ir netektimi paženklintą reikšmę. Prieš penkerius metus, 2011 metų kovo 11 dieną, 14 valandą 46 minučių vietos laiku, Ramiajame vandenyne kilę požeminiai smūgiai sukėlė stipriausią žemės drebėjimą Japonijos istorijoje, po kurio kilusi cunamio banga nušlavė šiaurrytines šalies pakrantes, pražudydama keliolika tūkstančių gyvybių ir sukeldama branduolinę krizę Fukušimos atominėje elektrinėje.
Šiemet, pasauliui minint penktąsias tragedijos metines, Japonijos ambasadorius Lietuvoje Jo ekscelencija ponas Toyohei Shigeeda surengė specialų vakarą, skirtą išreikšti padėką Lietuvos žmonėms už jų paramą Japonijai nelaimės akivaizdoje. Pasibaigus renginiui „Baltic Asia“ gavo išskirtinę galimybę pabendrauti su Jo ekscelencija. Kalbėjomės apie šiandieninę situaciją šiaurrytiniame, labiausiai nuo nelaimės nukentėjusiame Tohoku regione, šalies atsigavimą po tragedijos, taip pat apie ambasadoriaus kadencijos siekį padidinti į Lietuvą atvykstančių japonų turistų skaičių ir mūsų šalies vardo garsinimo Japonijoje galimybes.
Renginyje pasirodęs Kauno berniukų ir jaunuolių choras „Varpelis” svečiams sudainavo dvi dainas: japonišką „Hana wa saku” („Gėlės vėl žydės”) ir lietuvišką „Lietuva brangi”.
– Pone ambasadoriau, nuo tragedijos prabėgo jau penkeri metai. Ar Japonija, jos šiaurinis Tohoku regionas, yra atsigavę po nelaimės? Kiek laiko dar galėtų prireikti siekiant visiškai atstatyti tragedijos paveiktas teritorijas?
Dedame didžiules pastangas siekdami atstatyti nuniokotus regionus. Didelė dalis teritorijos jau atnaujinta, tačiau dar reikia laiko tam, kad užbaigtume darbus labiausiai tragedijos paliestose vietovėse. Daug nuveikėme atnaujindami jų infrastruktūrą: patobulinome apie aštuoniasdešimt procentų statinių, siekiame, kad naujieji pastatai būtų kuo išmanesni. Man pačiam teko ne kartą lankytis vienoje iš labiausiai nuo žemės drebėjimo ir cunamio nukentėjusių Japonijos vietų – Miyagi prefektūroje esančiame Onagawa mieste. Po savo paskutinio vizito galiu pasakyti, kad šis miestas yra maždaug 90 procentų atstatytas. Fukušimos prefektūroje aktyviai vykdomi grunto valymo darbai taip pat davė vaisių – šiuo metu absoliučiai daugumoje prefektūros vietų fiksuojami radiacijos lygiai neviršija žmogaus sveikatai leistinos normos ir yra daugmaž tokie patys, kaip ir bet kurioje kitoje pasaulio dalyje. Griežtai kontroliuojame prefektūroje užauginamą maisto produkciją ir galime pasidžiaugti, kad ji yra visiškai saugi vartoti. Šiandien tik nedidelėje teritorijoje aplink Fukušimos atominę elektrinę yra fiksuojami didesni nei leistini radiacijos rodmenys. Deja, žmogiškoji tragedijos pusė, emocinės žaizdos yra žymiai sunkiau gydomos. Šiandien apie 170 tūkst. žmonių Japonijoje vis dar gyvena evakuacijos sąlygomis laikinuose būstuose. Todėl svarbiausias klausimas šiuo metu yra tai, kaip užtikrinti šiems žmonėms komfortišką gyvenimą ten, kur jie gyvena dabar ir kaip palengvinti jų grįžimą atgal į senuosius metus. Kelerius metus gyvendami evakuacijoje jie išgyvena didelį emocinį ir dvasinį nuovargį. Todėl labai svarbu yra suteikti jiems padrąsinimą dar šiek tiek pakentėti, nepalūžti. Šį padrąsinimą teikia ne vien tik patys japonai – įdomu tai, kad nukentėjusiems žmonėms yra labai svarbi išorinio pasaulio, mūsų draugų ir kolegų užsienio šalyse, parama. Galimybė bendrauti, pasidalinti savo patirtimi ir išgyvenimais su kitataučiais yra labai svarbi.
– 2011-ųjų kovo 11 dieną lietuviai kaip ir visas pasaulis buvo giliai sukrėsti išgirdę apie tragediją. Ar japonai jaučia Lietuvos žmonių palaikymą?
Man yra žinoma, kad 2011-aisiais, tragedijos metais, Lietuvoje buvo organizuoti mažiausiai devyni paramos Japonijai renginiai. Tai buvo labdaros koncertai, fotografijų parodos, skirtos atminti žuvusiuosius, ir kiti kultūriniai renginiai, kuriais buvo siekiama palaikyti Japonijos žmones. Esu dėkingas, kad jūsų šalis ir toliau kiekvienais metais tęsia šias pastangas. Mums, japonams, nėra paprasta perteikti savo vidinius išgyvenimus išoriniam pasauliui. Esame linkę savo emocijas laikyti viduje. Atvykęs čia, supratau, kad ši savybė yra būdinga ir lietuviams, todėl jaučiu, kad jūs mus suprantate. Mūsų tautas sieja draugiški ryšiai, mes norime artimiau pažinti vieni kitus, dirbti kartu siekdami bendrų tikslų. Be to, aš asmeniškai labai norėčiau prisidėti prie to, kad vis daugiau japonų atvyktų aplankyti Lietuvą.
Kairėje – japonų verslininkas Taihei Ikeda, kurio kompanija daug prisidėjo po tragedijos atstatant namus nukentėjusiame Tohoku regione. Ponas Ikeda minėjo, kad jo įmonė planuoja padėti renovuoti ir Kaune esančius Sugiharos namus.
– Kalbant apie turistus, pone ambasadoriau, viename renginių, vykusių Jūsų kadencijos pradžioje, esate kalbėjęs, kad sieksite padidinti į Lietuvą atvykstančių japonų turistų skaičių iki vieno milijono. Kaip planuojate tai įgyvendinti?
Berods kalbėjau apie pusę milijono [juokiasi]. Kalbant apie Lietuvoje apsilankančių japonų turistų skaičiaus didinimą svarbiausi yra du dalykai. Pirmasis – tai, kad, deja, Lietuva dar yra mažai žinoma mano šalyje. Todėl yra svarbu, kaip galite save pristatyti Japonijoje plačiau. Antra problema yra ta, kad Europoje yra daugybė šalių, su kuriomis jums tenka konkuruoti dėl turistų dėmesio, tarp jų– ir jūsų kaimyninės valstybės. Svarbu pabrėžti, reklamuoti tas šalies savybes, kuriomis išsiskiriate kitų Europos šalių kontekste, tai, kuo būtent galite patraukti japonų dėmesį. Labai paprastas ir efektyvus mano minėtų problemų sprendimo būdas – suburti daugybę savanorių, ir lietuvių, ir japonų, kurie galėtų prisidėti prie platesnės Lietuvos reklamos Japonijoje. Šiandien jūsų ambasada Tokijuje atlieka puikų darbą, tačiau nedideliam jos kolektyvui tenka kuruoti daugybę skirtingų sričių. Turizmo organizacijos taip pat dirba neblogai, tačiau ir joms trūksta vietinių tarpininkų pagalbos. Todėl mano minėti savanoriai, draugai, galėtų padėti efektyviau pristatyti Lietuvą Japonijoje, ne tik Tokijuje, bet ir kituose Japonijos miestuose, regionuose.
Be to, siekiant pritraukti turistus iš užsienio, yra labai svarbu patiems suprasti savo kultūrą ir jos vertę. Susidariau įspūdį, kad jūs, lietuviai, esate linkę save pernelyg nuvertinti. Lietuva užsienyje dažnai yra pristatoma kalbomis apie gamtos grožį, seną miestų architektūrą, malonų orą. Tačiau juk beveik kiekviena Europos valstybė pasižymi tais pačiais bruožais! Jūsų šalis išsiskiria nuostabia kultūra ir puikia, net sakyčiau, gana elegantiška maisto kultūra. Visi japonai labai maloniai nustemba čia atvykę, tačiau iki atvykimo apie jūsų šalį jie neturi beveik jokios informacijos. O juk mūsų šalyje, Japonijoje, gyvena net 127 milijonai gyventojų! Vilniuje turite daugybę elegantiškų restoranų, jaukių kepyklėlių, kurios galėtų patikti mano tautiečiams. Mano žmona buvo sužavėta jūsų rankdarbių, kuriuos įsigijo Kaziuko mugės metu. Jie neabejotinai patrauktų mūsų šalies moterų dėmesį. Taigi yra svarbu gerai suvokti savo pačių išskirtinumą, išsamiau išanalizuoti tikslinę auditoriją ir plačiau reklamuoti savo šalies rinką. Pavyzdžiui, kodėl jums nepakvietus draugų japonų? Esu tikras, jie mielai atvyktų čia. Kaip juos atrasti? Glaudžiau bendradarbiaukite su Lietuvos ambasada Tokijuje. Pavyzdžiui, mano paties žmona, kartu su Jo ekscelencijos Lietuvos ambasadoriaus Japonijoje žmona, organizuos Lietuvos dieną Japonijoje.
– Oho, tai kažkas naujo!
[juokiasi] Jos ketina į Japoniją atvežti lietuviškų rankdarbių. Juos planuoja pristatyti ne vien tik Tokijuje, bet ir kitose Japonijos vietovėse. Mes abu su žmona esame užsieniečiai, tačiau manome, kad jūs, lietuviai, turite didžiulį kultūrinį kapitalą, kurį galėtumėte pasitelkti konstruodami ir reklamuodami savo šalies tapatybę Japonijoje. Deja, dažnai jį pernelyg nuvertinate.
– Pone ambasadoriau, kokie Lietuvos kultūriniai simboliai galėtų būtų įdomiausi, patraukliausi japonams?
Kaip jau minėjau, jūsų šalies valdininkai nuolat pabrėžia Lietuvos gamtos grožį, išskirtinį kultūrinį paveldą, į UNESCO sąrašą įtrauktų vietovių skaičių. Tai be abejo yra gerai, tačiau norint padidinti turistų skaičių vien minėtų traukos objektų negana. Svarbu išsiskirti, atkreipti potencialių klientų dėmesį. Kai jie apsilankys jūsų šalyje, po jų atvyks ir kiti. Pavyzdžiui, itin didelė ir svarbi auditorija Japonijoje yra moterys. Atostogaudamos užsienyje jos mėgsta atsipalaiduoti, jas traukia ne vien tik lankytinos vietos, bet ir vietinė maisto kultūra, elegantiškos parduotuvės. Lietuviai gali pasigirti dar vienu, labai svarbiu resursu – tai jūsų žmonės, kurie yra labai draugiški. Jūs tikriausiai nustebsite, bet dauguma čia apsilankiusių japonų, su kuriais man teko kalbėtis apie Lietuvos privalumus, paminėjo būtent šį faktą. Jis padaro jų apsilankymą čia, Lietuvoje, visiškai kitokia patirtimi, nei, pavyzdžiui, viešnagė Vokietijoje. Lietuvoje japonai jaučiasi gerai, tarsi namuose. Be to, išsiskiriate savo pagarba gamtai, turite daugybę su tuo susijusių papročių.
Per pastaruosius šešis mėnesius aplankiau apie 25 miestus ir miestelius visoje Lietuvoje, kalbėjausi su jų merais. Norėčiau susitikti su visų Lietuvos miestų ir miestelių merais. Tai darau tam, kad geriau suvokčiau, kaip tinkamai pristatyti Lietuvą japonams kaip turistinę kryptį. Jūsų ambasada atlieką tą patį darbą Japonijoje, o aš jo imuosi čia. Ateityje taip pat norėčiau pradėti mokytis lietuvių kalbos tam, kad galėčiau susikalbėti su vietinės valdžios atstovais be kalbos barjero.
Dėkojame Jo ekscelencijai už atsakymus ir interviu paskirtą laiką!
Jo ekscelenciją kalbino: Ineza Stankovskytė
Titulinė straipsnio nuotrauka – iš mruni.eu
