Japonijos mokslinės fantastikos raida
Mokslinė fantastika į Japoniją atkeliavo kartu su vakarietiškuoju progreso ir modernizacijos impulsu. Šis žanras, puikiai išreiškiantis visuomenės patiriamą nerimą dėl technologinių pokyčių, progreso ir tradicijų tęstinumo suirimo, įsitvirtina Japonijos vaizduotėje ir po II-ojo pasaulinio karo tampa ne tik vienu iš nacionalinio pasididžiavimo šaltinių, bet ir kertiniu jos eksporto produktu.
Darbo paieškos Japonijoje: lietuvaitės sėkmės istorija
Oksana Jaciuk, Vilniaus universiteto Orientalistikos centro japonologė, šiais metais baigė bakalauro studijas ir sėkmingai perėjo varginantį įsidarbinimo „maratoną“ Japonijoje. 5 mėnesius trukusi darbo paieška nenuėjo veltui – mergina džiaugiasi sulaukusi kvietimo dirbti vienoje didžiausių Japonijos kompanijų „Toshiba“.
Neramumai Honkonge pereina į ultimatumų lygį
Neramumai Honkonge Honkongas – plačias autonomines teises turinti Kinijos teritorija. Iki 1997 m. ji priklausė Didžiajai Britanijai ir tai stipriai paveikė Honkongo kaip miesto raidą, gyventojų mąstyseną, identitetą. Tai akivaizdu ir iš pastarųjų dienų įvykių, kai po truputį ima įsibėgėti vadinamoji „Skėčių revoliucija“ už demokratinius Honkongo savivaldos rinkimus. Kas įplieskė šiuos protestus? Kas nutiko iki šiol? Proistorė ne tokia...
Darbo paieškos Japonijoje: iššūkiai ir galimybės
Shūshoku katsudō arba darbo paieškos – reiškinys, kone kiekvienam jaunam japonui keliantis stresą ir nulemiantis tolimesnį jų gyvenimo kelią. Šiame straipsnyje apžvelgiamas kiek neįprastas japoniškas darbo paieškų mechanizmas, neabejotinai besiskiriantis nuo lietuviškosios įsidarbinimo sistemos.
Japonijos Yakuza: nuo gatvės gaujų iki sindikatų
Yakuza: pusiau legali socialinė grupė Šiuolaikinė Japonija pasaulyje garsėja daugeliu dalykų, tarp jų ir sudarytu mažo nusikalstamumo bei saugios šalies įvaizdžiu. Ir iš tiesų reputacija nėra iš piršto laužta. Nacionalinės policijos agentūros 2010 m. duomenimis, Japonijoje priskaičiuojama apie 78 600 organizuotoms nusikalstomoms grupuotėms priklausančių narių, pasaulyje geriau žinomų kaip yakuza. Palyginimui, tokiose Vakarų Europos...
„Žąsų šeimos“ – sparčiai auganti Pietų Korėjos problema
Nemažai Korėjos šeimų netgi pasiryžta gyventi atskirai daugelį metų, išsiunčiant vaikus mokytis užsienyje lydint jų mamoms, ir taip vadinamiems „tėveliams-žąsims“ pasiliekant Korėjoje ir siunčiant pajamas šeimai. Tad kyla klausimas: kas lemia tokį koriejiečių pasiaukojimą, ir kodėl vis daugiau šeimų renkasi šią išeitį XXI amžiuje?